- interfīnium
- interfīo
- interfluo
- interfluus
- interflūxī
- interflūxus
- interfodio
- interfor
- interfossus
- interfringo
- interfūdī
- interfuī
- interfundo
- interfūsus
- intergerīvus
- interjaceo
- interjacio
- interibilis
- interjicio
- interjēcī
- interjectio
- interjectus 1
- interjectus 2
- interim
- interimo
- interior
- interiōra
- interiōrēs
- interitio
- interitus
- interjungo
- interius
- interlābor
- interlego
- interlino
- interlocūtio
- interloquor
- interlūceo
- interlūco
- interluī
- interlūnis
- interlūnium
- interluo
- interlūxī
- intermedius
- intermēnstruum
- intermēnstruus
- intermeo
- interminābilis
- interminātus 1
- << >>
- interim|o, ere; ēmī, emptum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: interēmī; interemo; interemptus 1
- Sirvydas 1642
-
Zabiiam kogo, Occido, interimo, neco, interficio. Aźumuſtu[Aźumuſzu].
-
- Daukantas 1838
- Interimo, is, remi, remptum, rimere, nugałouiù, nudaużù.
- Jokantas 1936
- inter-imo, ēmī, ēmptum 3 [emo] išimti iš gyvenimo, pašalinti iš kelio, užmušti, nužudyti Graccho interempto; *matrem veneno; trop. me interimunt hae voces Milonis įvaro man mirtiną baimę.
- Kuzavinis 2007
- interim|o, ere; ēmī, emptum vt [inter + emo] 1. atim̃ti (vītam alicuī Pl);2. nužudýti, sunaikìnti (aliquem ferrō N; venēnō H); ~ere sē Pl, C nusižudýti;3. prk. įvarýti báimę C
- interim|o, ere; ēmī, emptum vt [inter + emo]