inūro

inūr|o, ere; ussī, ustum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: BLA (3)
Susiję: inussī; inustus 1

Sirvydas 1642
- Kędźierzáwię, Criſpo capillum, frango in gradus comam calamiſtris inuro capillos. Aźuriećiu płaukus.
- Oſławiam kogo, Infamo aliquem, inuro, infero infamiam, detraho famæ alterius, traduco aliquem, Nutariu, apkałbu, priźadu.
- ſmelcowánie, Ratio pingendi inurendo. Indeginimas.
- ſmelcuię, Encauſto aliquid, pingo muro, Indeginu.

Daukantas 1838
- Inuro, is, ussi, [u]stum, urere, ìswîlinù, ideginù, notam, żenkła.

Jokantas 1936
- in-ūro, ussī, ustum 3
  1) įdeginti *notas et nomina gentis inurunt (vitulis); *sanguis inustus sukrešėjęs kraujas.
  
  2) trop.
  
  a) paženklinti probitatis signa domesticis inusta notis; monumentum senatus cruentis inustum litteris.
  
  b) įspausti honoris eius amplitudo mihi superbiae infamiam inussisset; odium inustum (giliai įdiegta) animis hominum; dolorem padaryti; mala rei publicae ab illo inusta.

Kuzavinis 2007
- inūr|o, ere; ussī, ustum vt [1. in + ūro]
  1. įdẽginti, išdẽginti (notam V); pradẽginti (forāmen Co);
  
  2. (su)sùkti žnýplėmis (comās Q);
  
  3. prk.
  
  1) pažénklinti; ~ere notam turpitūdinis vītae alicūjus C pažénklinti kienõ gyvẽnimą gė́dos žymè;
  
  2) (į)spáusti, (į)diẽgti (odium animīs hominum C);
  
  3) sukélti, padarýti (alicuī dolōrem C);
  
  4) primèsti (lēgēs C)