- Ismēnius
- Ismēnus
- Isocratēs
- Isocratēus
- Īsocratīus
- Isrāēl
- Isrāēlītae
- Isrāēlīticus
- Issa
- Issaeus
- Issaicus
- Issēnsēs
- Issēnsis
- Issus
- istāc
- istāctenus
- istaec
- Istaevonēs
- iste
- Ister
- Isthmia
- Isthmius
- Isthmus
- istī
- istic 1
- istīc 2
- istim
- istīmodī
- istinc
- istīusmodī
- istō
- istoc 1
- istōc 2
- istōrsum
- Istrī
- Istria
- istuc 1
- istūc 2
- Istula
- ita
- Italī
- Italia
- Italica
- Italicī
- Italicus
- Italis
- Italus 1
- Italus 2
- itane
- itaque
- << >>
- 1. istic, istaec, istoc (istuc)
- įvardis, parodomasis. Skiemenys: LB (2)
- Sirvydas 1642
-
Ku czemu to? Quorſum hæc? quorſus iſtuc? quid ſibi iſta volunt? Vnt ko tay.
-
- Jokantas 1936
- 1. istic, istaec, istoc arba istuc [iste] pron. demonstr. šitas, kurs čia quid istic narrat? T; homo istuc aetatis šitame amžiuje; istoc (acc. n.) dėlto; istuc considerabo; non posse istaec sic abire; abl. prie comp. istōc probiores P juo; su klaus. žodeliu ne: istocine pacto; istacine oratione.
- Kuzavinis 2007
- 1. istic, istaec, istoc (istuc) pron. [iste + ce] šìtas, štaĩ tàs; homo istuc aetātis Pl, Te šìto ámžiaus žmogùs