- jūnīx
- Jūno
- Jūnōnālis
- Jūnōnicola
- Jūnōnigena
- Jūnōnius
- jūnxī
- Juppiter
- Jūra
- jūrāmentum
- jūrandum
- jūrāta
- jūrātio
- jūrātō
- jūrātor
- jūrātōrius
- jūrātus
- jūrea
- jūrecōnsultus
- jūrejūro
- Jūrēnsis
- jūreperītus
- Jūrēs
- jūrgātio
- jūrgātōrius
- jūrgātrīx
- jūrgiāliter
- jūrgio
- jūrgiōsē
- jūrgiōsus
- jūrgium
- jūrgo
- jūrgor
- jūridiciālis
- jūridicīna
- jūridicus 1
- jūridicus 2
- jūrigo
- jūriscōnsultus
- jūrisdictio
- jūrisonus
- jūrisperītia
- jūrisperītus
- jūrisprūdentia
- jūrista
- jūro
- jūror
- jūrulenta
- jūrulentia
- jūrulentus
- jūs 1
- jūs 2
- jūsjūrandum
- jūscellum
- jūsculum
- jūsjūrāmentum
- jusquiamus
- jussī
- jussio
- jusso
- jussor
- jussōrius
- jussulentus
- jussum
- jussus 1
- jussus 2
- jūsta
- jūstē
- jūstificātio
- jūstificātor
- jūstificātrīx
- jūstifico
- jūstificus
- Jūstiniānus
- Jūstīnus
- jūstitia
- Jūstitia
- jūstitium
- jūstum
- jūstus 1
- jūstus 2
- jūtrīx
- Jūturna
- Jūturnālia
- jūtus
- juvābilis
- juvāmen
- juvāmentum
- juvāns
- juvantia
- juvat
- Juvenālia
- juvenālis
- Juvenālis
- juvenālitās
- juvenāliter
- juvenca
- juvencula
- juvenculēsco
- juvenculus 1
- juvenculus 2
- juvencus 1
- >>
- 1. jūs, jūr|is n
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas) arba 3 linksniuotė (mišrusis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: L (1)
- Sirvydas 1642
-
Oficyał, Vicarius Epiſcopi in iure ſacro dicundo, vulgò officialis. Oficialas. -
Mieyſkie, prawo mieſzkánia w mieście zá mieſzczanina. Ius ciuitatis. Mieſcioniſte. -
Formułá w práwie, w kontráktách. Formula, norma, præſcriptum iuris, pactio verborum, concepta verba. Suráſzas źodźiu, kurieys kas ſiekia, aźuraſzo kam ku, teſtamentu daro, rc. -
Fryſzt, wytchnienie zmowne w potyczce, Itẽ, Odwłoka w prawie. Induciæ, feriæ belli, iuris. Atilſis nuog kariawimo iź ſukakio abieiu ſzálu, palauba ne iłga nuog kariones. Item Atguldimas biłu, tieſu. -
Lenne práwo, Feudũ, ius feudale, -
Nieprawnie, bez poſtępku prawnego. Jure iudicioq[ue] ſublato, nihil iure, nihil lege agitur. Ne pagal tieſos. -
Nieprawnie, bez poſtępku prawnego. Jure iudicioq[ue] ſublato, nihil iure, nihil lege agitur. Ne pagal tieſos. -
Obwiniony, ab obwiniam, Reus, nocens, is qui arguitur, citatus ad ius. Aprayśitas. -
odſądzam kogo czego, Abdico, abiudicio aliquid ab aliquo, ſpolio iure. Atſudiju nuog ko ku. -
Pierworodźiny. Ius primogenitũ, & primogenia, orum. Tieſa pirmgimuſio. -
podawania plebana práwo, Ius patronatus. Tieſa vnt padawimo. -
Poſtępek práwny. Via, ratio, tenor, formula, norma iuris, Budas tieſos. -
Prawnie, Ex iure, legitimè, iure optimo. Pagal, palig tieſos. -
Prawnie, Ex iure, legitimè, iure optimo. Pagal, palig tieſos. -
Prawo do czego, Ius, Dominium. Waldźia. -
Prawo, Ius, v. Vſtawa. Iſtatimas. -
Práwo dáię, ſtánowię. Ius ſtatuo, legem fero, ſancio. Tieſu iſtatau. -
Prawuię ſię z kiem, Iure ago, contendo. Bilineiu. -
Przeſtępcá, przeſtępnik, Violator, trãſgreſſor iuris, &c. praźingieias. -
Swoboda, Arbitrium, ſuum ius, libertas, łayſwe. -
Swobodny, Ingenuus, ſui iuris homo, liberum caput. łayſwas, luoſas. -
Sądownie, Iure. Pagal tieſos. -
Sądow wywołánie, Iuris ceſſatio, iuſtitium, Tieſu iźſzaukimas. -
Sądzę vrzędownie, Iudico, ius dico, exerceo iudicium. Sudiju. -
Sędźia vrzędowy, Iudex, ius reddens. Tie[ſadaris] -
ſpráwiedliwie, Iuſtiſſimè, iuſtè, optimo iure. Teyſiey. -
Vrzędnie, vrzędownie. Publicè, lege, iure agere. Pagal tieſos. -
wkupuię ſię w co, Pecunia ius conſequor, acquiro, obtineo. Iśipirku. -
włádza, moc. Poteſtas, arbitrium, ius. waldźia. -
wlanie práwa ná kogo. Ceſſio in iure. Nuołayda tieſos ſawo kitam. -
Wwięzuię ſię w maiętność. Inuado in poſſeſſionem iure, ex edicto in poſſeſſionem venio. Iſiriſzu.
-
- Jokantas 1936
1. iūs, iūris n 1)a) teisė kaipo įstatymų, nuostatų ir papročių visuma ius ac fas žmonių bei dievų įstatymai; contra ius fasque prieš įstatymą bei pareigą; ius bonumque teisė ir teisingumas; iura dare, condere, statuere leisti įstatymus.b) teisė kaipo vienos kurios rūšies teisinių normų visuma ius gentium tarptautinė teisė; i. civile civilinė (piliečių) teisė; iura Siculorum, Quiritium, Romana politinės teisės; iura eius civitatis ignoro.c) teisė kaipo teisingumo mastas summum ius (griežčiausia bei aštriausia teisė) summa iniuria; summo iure agere cum aliquo elgtis su kuo visu įstatymų griežtumu; iure uti elgtis pagal įstatymų raidę; ius dicere, reddere teisti, spręsti bylas, daryti sprendimą; ius petere jieškoti teisybės; iura dabat populo praetor sprendė bylas.d) trop. teismas kaipo vieta in ius ire, adire, duci, vocare.2) trop. (subj.)a) teisė kaipo įstatymų nustatyta veikimo laisvė kuriuo nors atžvilgiu ius belli; ut eodem iure essent kad turėtų tas pačias teises; iure teisėtai, teisingai; suo iure pagal duotą jam teisę; iusto iure, iure optimo su pilna teise; ius suum armis exsequi; suo iure decedere.b) teisė, pirmenybė, privilegija liberae civitatis, principis; alicuius iura oppugnare.c) teisė, galia, valdžia in paucorum ius et dicionem concedere S; sui iuris esse būti nepriklausomam; su gen. obj. arba su in = valdžia ant ko *equorum, *in aequora.
- Kuzavinis 2007
- 1. jūs, jūr|is n jur. 1. téisė (įstatymų, nutarimų ir papročių visuma); jūs ac fās C etc. rašýta ir̃ nerašýta téisė; contrā jūs fāsque C priẽš įstãtymą ir̃ są́žinę; jūs nōn scrīptum C nerašýtoji téisė, papročių̃ téisė; jūs bonumque C téisė ir̃ teisingùmas; ~a dare C léisti įstãtymus;2. téisė (vienos kurios rūšies teisinių normų visuma); jūs civīle C civìlinė téisė; jūs pūblicum C viešóji (valstýbinė ir̃ kriminãlinė) téisė; jūs prīvātum C privãtinė téisė; jūs gentium C tarptautìnė téisė; jūs nātūrāle Dig arba jūs hūmānum (hominum) C prigimtìnė téisė; jūs dīvīnum C sakrãlinė téisė;3. téisė (teisėtumas, teisingumas, paremtas įstatymų taikymu); summum jūs C per̃ gríežtas įstãtymo táikymas, laĩkymasis įstãtymo raĩdės; summō ~e agere cum aliquō C el̃gtis sù kuõ visù įstãtymų griežtumù; ~e ūtī C el̃gtis tiksliaĩ pagal̃ įstãtymą; ex ~e C pagal̃ įstãtymą; ~e et factō C téisiškai ir̃ fãktiškai; jūs dīcere (dare, reddere) C teĩsti, sprę́sti bylàs, darýti núosprendį; ~a dabat populō praetor C žmonių̃ bylàs spréndė prètorius; jūs petere C ieškóti teisýbės (teisme); ◊ summum jūs, summa injūria C aukščiáusias įstãtymas – didžiáusias neteisingùmas, t. y. per̃ gríežtas įstãtymo táikymas kar̃tais padãro dìdelę neteisýbę;4. téisė (teisnumas, įstatymo teikiamas galimumas); jūs adoptiōnis C įsū́nijimo téisė; jūs testāmenti faciendī Dig téisė surašýti testameñtą; ~a commūnia C lygiateisiškùmas; eōdem ~e esse C turė́ti tàs pačiàs téises; jūs fāsque est C gãlima ir̃ reĩkia; ~e C teisė́tai; suō (meō, tuō) ~e C pagal̃ jám (mán, táu) sùteiktą téisę; optimō ~e (~e meritōque; jūstō ~e) C pìlna téise;5. ypatìnga téisė, privilègija, pirmenýbė; jūs cīvitātis C pilietýbės téisė; jūs asȳlī T príeglobsčio téisė; jūs patrum L tėvų̃ téisė; jūs sententiae dīcendae L téisė (senate) paréikšti sàvo núomonę; ~a muliebria L móterų téisės;6. jėgõs téisė (galià, galýbė, valdžià); in ~e esse C bū́ti priklaũsomam; suī ~is esse C bū́ti nepriklaũsomam; persōna suī ~is C pilnateĩsis asmuõ; aliquem suī ~is facere VP pajùngti ką̃ sàvo val̃džiai; esse sub ~e alicūjus L bū́ti kienõ valdžiojè; persōna aliēnī ~is C beteĩsis asmuõ;7. prk. teĩsmas; in jūs vocāre C pašaũkti į̃ teĩsmą
- 1. jūs, jūr|is n jur.
