lacero

lacer|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: BBA (3)
Susiję: lacerātus

Sirvydas 1642
- Drapię co, drę, Lacero, diſcerpo, concerpo. Draſkau, płeſzau.
- Kąſam, Mordeo, lanio dentibus, lacero morſu. Krumtau, kundu.
- Lźę, kogo, łáię ſromotnie, ſzkálnię, Contumelia aliquem onero, inſequor, vexo, noto, dedecoro, lacero. Koloiu, iźgiedinu, giedu darau kam, łoioiu, ~~ſarmariju~~ [ſarmatiju], peykiu.
- Roztárcháć włoſy, Lacerare, ſoluere, reſoluere, deijcere capillos, comas, &c. Supłeśit płaukus.
- Tárgam co, Lacero, dirumpo. Traukau.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- lacero 1 [lacer]
  1) draskyti, plėšyti aliquem ir aliquid; †corpus alicuius; lacerari morsibus canum Ph; tergum laceratum virgis L; pontes L išardyti, sugriauti.
  
  2) trop.
  
  a) draskyti, naikinti, niekinti patriam omni scelere; rem publicam largitionibus S; maeror aliquem lacerat.
  
  b) išmėtyti, pralėbauti, praūžti bona patria manu, ventre S.
  
  c) plėšti garbę, įžeidinėti, tyčiotis, žeminti *quid laceras mea carmina?; invidia solet lacerare plerosque; haec te lacerat oratio.
  
  d) suskaldyti †orationem.

Kuzavinis 2007
- lacer|o, āre, āvī, ātum vt [lacer]
  1. draskýti, plė́šyti (aliquem ar aliquid); ardýti, griáuti (pontem L);
  
  2. prk.
  
  1) draskýti, naikìnti; niẽkinti (rem pūblicam C);
  
  2) išmė́tyti, pralė́bauti, praū̃žti, paléisti vė́jais (bona patria S);
  
  3) kankìnti, kamúoti (intolerābilī dolōre C);
  
  4) iškraipýti (cantica alicūjus Pt);
  
  5) plė́šti gar̃bę, įžeidinė́ti, týčiotis, žẽminti (fāmam alicūjus L, T); bárti, plū́sti, peĩkti (aliquem maledictīs S);
  
  6) suskáldyti (ōrātiōnem Q)