Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • laev|a, ae f
  • Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
  • Jokantas 1936
    • laevus 3 (adv. *-ē) [cnf. λαιός ir slavų „lėvŭi“ „kairys“]
      1) kairys manus, *genu; subst. laeva, ae f (sc. manus, pars) kairioji ranka, kairioji pusė laevā L iš kairės pusės; *petere laevam važiuoti kairėn; laevum, ī n kairioji pusė *laeva (sc. loca) tenere laikytis kairės.
      2) trop.
      a) neparankus, nepatogus, netinkamas *si mens non laeva fuisset apakintas; *o, ego laevus! o, aš kvailas.
      b) augurų kalboje: palankus, laimingas, gera lemiąs (augurai burdami atsigręždavo į pietus, tad iš kairės jiems būdavo gera lemią rytai) *tonitru dedit omina laevo Juppiter; priešingai, graikai ir romėnų poetai laimingąja puse laikė dešiniąją, tad jų kalboje laevus turėjo reikšmę nepalankus, nelaimingas, bloga lemiąs *picus, *tempus.
  • Kuzavinis 2007
    • laev|a, ae f [laevus]
      1. (sc. manus) kairióji rankà, kairė̃ V, Ap;
      2. (sc. pars) kairióji pùsė, kairė̃; ~ā L ìš kairė̃s (pùsės); ~am pete O sùk kairė̃n; in ~am PM į̃ kaĩrę