- lātūrārius
- lātus 1
- lātus 2
- latus 3
- latusculum
- laudābilis
- laudābilitās
- laudābiliter
- laudandus
- laudātio
- laudātīvus
- laudātor
- laudātrīx
- laudātus
- laudo
- laurāgo
- laurea
- laureātus
- Laurēns
- Laurentēs
- Laurentīnum
- Laurentīnus
- Laurentius
- Laurentum
- laureola
- laurētum
- laureus
- laurifer
- lauriger
- laurīnus
- laurus
- laus
- Laus
- Lausus
- lautē
- lautia
- lautitia
- lautiusculus
- lautumiae
- lautus
- lavābrum
- lavācrum
- lavāmentum
- lavandāria
- lavātio
- lavātor
- lavātōrium
- lavātrīna
- lavātrīx
- laver
- << >>
- laureol|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBBB (4)
- Sirvydas 1642
-
Bobkowy wieniec. Laurea, laureola. Waynikas iź łapu medźio łauro.
-
- Jokantas 1936
- laureola, ae f [dem. iš laurea] lauro šakelė, laurų vainikas.
- Kuzavinis 2007
- laureol|a, ae f [dem. iš laurus] 1. láuro šakẽlė; láurų vainìkas C;2. prk. triùmfas, ìškilmės pérgalės próga; ◊ ~am in mustāceō quaerere C ieškóti láurų vestùvių pyragè, t. y. ieškóti pigiõs šlovė̃s
- laureol|a, ae f [dem. iš laurus]