Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • lic|et, ēre, uit (itum est)
  • Veiksmažodis, 2 asmenuotė, beasmenis. Skiemenys: BB (2)
  • Sirvydas 1642
    • Acz, áczkolwiek. Quãvis, quanquam, licet, etſi, tametſi, etiamſi. Norint, noris, nor.
    • Godźi ſię, Licet, licitum eſt, fas eſt. Dera.
  • Jokantas 1936
    • licet, licuit 2 (perf. ir licitum est esamojo laiko prasme; senov. conj. licessit P) [liceo]
      a) leista, valia, galima per me licet aš nieko neturiu prieš; hoc feci, dum licuit; *cui tantum de te licuit? kas išdrįso tau tatai daryti?; licet hoc videre; su inf. sujungtas tarinio vardas gali eiti su dat. arba acc.: licuit esse otioso Themistocli; his esse liberos non licet; su conj. *licebit curras.
      b) galimas daiktas, galima id intelligi licet ex iure pontificio; licet hinc intellegatis.
      c) šalut. nuolaidos sakiniuose: kad ir, nors ir su conj. praes. arba perf. licet omnes in me terrores impendeant, tamen succurram; fremant omnes licet: dicam quod sentio; sustiprintai — quamvis licet su conj.: quamvis licet insectemur Stoicos, metuo, ne soli philosophi sint.
  • Kuzavinis 2007
    • lic|et, ēre, uit (itum est) imp.
      1. léista, léidžiama, gãlima; per mē ~et Pl àš niẽko priẽš, àš sutinkù; ~et rogāre? C ar̃ galiù pakláusti?; ~etne pauca? Te ar̃ gãlima tar̃ti kẽletą žõdžių?;
      2. gãlima, nesunkù (in causā facilī cuivis O);
      3. (šalutiniuose nuolaidos sakiniuose su conjct.) nórs, kàd ir̃, tegù; fremant omnēs ~et, dīcam quod sentio C nórs visì murmė́tų, pasakýsiu, ką̃ manaũ