līs

līs, līt|is f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: L (1)
Susiję: stlīs

Sirvydas 1642
- Obwijam kogo, Defero aliquem, accerſo aliquo crimine, reum facio aliquem, litem intendo alicui. Aprayſzau, kaltinu.
- Przeſądy, winá práwna, Mulcta ob rem iudicatã, litis æſtimatio. Mokieimas aźu tieſu ~~paritu~~ [daritu].
- przezyſk ſądowy, Lucrum ex lite. Nauda iź tieſos.
- przezyſkuię co ná kiem. Aufero aliquid iudicio, aufero litem. paieſzkau vnt tieſos.
- Rozeymuię, Dirimo, diſcerno litem. Perſkiriu.
- Rozſtrzygnąć ſpáwę, ſpor, etc. tr: Dirimere litem, decidere de negotio. Pabaygt biłu.
- ſwar, Rixa contentio, iurgium, lis, Barnis.
- Wadzę drugich, zwadzam. Lites ſero, diſcordias facio Waydiju kitus.
- Wdanię ſię w práwo, Conteſtatio litis. Leydimaſis tieſon.
- zwada, Lis litis, litigium. Waydas, barnis.
- Zwadca, Sator litis, v. Buntownik.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- līs, lītis f [senov. lot. stlīs]
  a) ginčas, kivirčas *sub iudice lis est ginčas neišspręstas; *litem resolvere išspręsti; *litem discernere arvis dėl lauko.
  
  b) byla l. capitis kriminalinė; *litem perdere pralošti; litem habere cum aliquo; litem aestimare įkainoti bylą, t. y. paskirti sumą, kurią nuteistasis turi sumokėti; litem aestimatam solvere N užmokėti piniginę baudą.
  
  c) trop. ginčo objektas litem in rem suam vertere L ginčijamąjį objektą pasilaikyti sau; aestimare litem; interceptor alienae litis L.

Kuzavinis 2007
- līs, līt|is f [arch. stlīs]
  1. giñčas, kivir̃čas, vaĩdas; in ~em īre O pradė́ti giñčą; ~em discernere (compōnere) V baĩgti giñčą; ◊ adhūc sub jūdice līs est H giñčas vìs dár neišsprę́stas;
  
  2. bylà, procèsas; ~em movēre J (intendere alicuī C; īnferre in aliquem C) iškélti bỹlą; ~em obtinēre C laimė́ti bỹlą; ~em perdere H (āmittere C) pralõšti bỹlą; ~em aestimātam solvere N sumokė́ti prìteistą baũdą;
  
  3. prk. giñčo objèktas; bylõs objèktas; ieškinỹs; ~em aestimāre C įvértinti íeškinio dỹdį; aestimātio ~ium C bausmė̃s nustãtymas