- lixula
- lobus
- loca
- locālis
- locāliter
- locārium
- locārius 1
- locārius 2
- locāticius
- locātio
- locātor
- locātum
- locellus
- locito
- loco
- Locrēnsēs
- Locrēnsis
- Locrī 1
- Locrī 2
- Locris
- loculāmentum
- loculātus
- loculōsus
- loculus
- locuplēs
- locuplētātio
- locuplētātor
- locuplēto
- locus
- lōcusta
- Lōcusta
- locūtilis
- locūtio
- Locūtius
- locūtor
- locūtus
- lōdicula
- lōdīx
- loedus
- logarium
- logēum
- logica 1
- logica 2
- logicus
- logistērion
- logus
- loliārius
- lolium
- Lolliānus
- lollīgo
- << >>
- locupl|ēs, ētis
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas) arba 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), 1 galūnės. Skiemenys: BAL (3)
- Jokantas 1936
locuplēs, ētis su comp. ir sup. [iš locus ir nevart. pleo]
1) pasiturįs, turtingas tum erat res in pecore et locorum possessionibus, ex quo pecuniosi et locupletes vocabantur; egebat? immo locuples erat.2) trop.a) palaimintas, gausus, turtingas domus, urbs, regio N; *annus frugibus; linguam Latinam locupletiorem esse quam Graecam.b) patikimas, tikras, rimtas testis; Plato locupletissimus auctor.
- Kuzavinis 2007
- locupl|ēs, ētis adj. [locus + pleo] 1. turtìngas, pasitùrintis (homo C);2. prk.1) dosnùs (mūnera N); gausùs, turtìngas; annus frūgibus ~ēs H derlìngi mẽtai;2) pàtikimas, tìkras (testis C); rim̃tas (auctor C)
- locupl|ēs, ētis adj. [locus + pleo]