lōrīca

lōrīc|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)

Sirvydas 1642
- Blánki. Pinnæ aut loricæ murorum. Patemurey.
- Kárácená. Lorica ſquamata, plumata. Serdokas giełaźinis, ſrieguotas.
- Kolcá ábo ogniwká w páncerzu. Hami loricæ. Vſos ſerdoko.
- Koſz ſzańcowy, Loricæ, loriculæ. Retis kareywiu.
- Pancetz, Lorica, thorax nexilis, tunica ex annulis ferrea, Serdokas giełáźynis.
- Zbroiá, Lorica ænea, arma orum, armatura. Szarwas, ſzarway.

Daukantas 1838
- Lorica, ae, f. szarwas, lorica squamata, żwinotas szarwas.

Jokantas 1936
- lōrīca, ae f [lorum]
  a) odiniai šarvai, iš viso šarvai l. lintea audekliniai; l. serta N grandiniai šarvai; *libros loricis mutare pakeisti plunksną kalaviju.
  
  b) trop. užtvaras ant mūrų bei pylimų pinnae loricaeque ex cratibus turribus attexuntur.

Kuzavinis 2007
- lōrīc|a, ae f [lōrum]
  1. šarvaĩ; grañdijos (serta N);
  
  2. pýlimas; aptvarà Cs; ùžtvara Ap;
  
  3. tiñkas (ex calce et arēnā Vi); ãpmušalas, apkalà, dangà (ōstiōrum fenestrārumque PM)