- monocōlus
- monoculus
- monōdia
- Monoecus
- monogamia
- monogamus
- monogramma
- monogrammus
- monomachia
- monomachus
- monopodium
- monopōla
- monopōlium
- monotropus
- monoxylum
- mōns
- mōnstrābilis
- mōnstrātio
- mōnstrātor
- mōnstrātus 1
- mōnstrātus 2
- mōnstrifer
- mōnstrificē
- mōnstrificus
- mōnstro
- mōnstrōsus
- mōnstrum
- mōnstruōsē
- mōnstruōsus
- montāna
- montānī
- Montānus
- montānus
- monticola
- monticulus
- montifer
- montivagus
- montōsus
- montuōsa
- montuōsus
- monubilis
- monumentārius
- monumentum
- Mopsopia
- Mopsopius
- Mopsopus
- Mopsus
- mora 1
- mora 2
- mōra 3
- << >>
- mōnstr|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
- Susiję: mōnstrātus 1
- Jokantas 1936
mōnstro 1 [monstrum]
1) rodyti, parodyti erranti viam; statuam digito; *qua semita monstrat kur veda.2) žodžiu:a) nurodyti *signum Juno monstrarat; †fesso militi Cremonam paguosti; †Vespasianus fatis monstratus; su ut.b) paliepti, paskirti *piacula; *alicui radicem vel herbam.c) įskųsti, įduoti †servi prodidere dominos, alii ab amicis monstrabantur.
- Kuzavinis 2007
- mōnstr|o, āre, āvī, ātum vt [mōnstrum] 1. ródyti (alicuī viam E; aliquid digitō H); ◊ digitō ~ārī Pe bū́ti ródomam pirštù, t. y. labaĩ išgarsė́ti;2. prk.1) nuródyti, patar̃ti (alicuī bene Pl); (pa)skãtinti V;2) paskìrti; nustatýti (piacula V);3) įskų́sti, įdúoti, dúoti paródymus (aliquem T)
- mōnstr|o, āre, āvī, ātum vt [mōnstrum]