- muria
- muriāticum
- muriāticus
- mūricīdus
- mūrilegium
- mūrīnus
- murmillo
- murmur
- murmurātio
- murmurātor
- murmuro
- murra 1
- murra 2
- murrātus
- murreus 1
- murreus 2
- murrinus 1
- murrinus 2
- murtētum
- murteus
- murtinus
- murtum
- murtus
- mūrus
- mūs
- Mūs
- Mūsa
- mūsaeum
- mūsaeus
- Mūsaeus
- mūsarāneus
- musca
- muscārium
- muscārius
- muscātula
- muscātus
- mūscerda
- muscidus
- mūscipula
- mūscipulum
- muscōsus
- muscula
- mūsculōsus
- mūsculus
- muscus
- mūsēum
- musica 1
- musica 2
- mūsicē
- mūsicus 1
- << >>
- mūs, mūr|is m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: L (1)
- Susiję: mūrēs
- Sirvydas 1642
-
piſzczę. pipio, is. mintrit mus, de[ſ]ticat ſorex. piepſiu, ćiepſin[ćiepſiu]. - Myſz, Mus. Pełe.
- Myſzołow, Mures capiens. Pełegaudis.
- Popielicá, Mus ponticus. Mariu pełe.
-
- Jokantas 1936
- mūs, mūris m [cnf. μῦς] pelė, kartais — žvynė, kiaunė; kaipo nom. pr., cognomen gentis Deciae.
- Kuzavinis 2007
- mūs, mūr|is m 1. pelė̃; mūs rūsticus H káimo pelė̃;2. smùlkus graužìkas (kiaunė, šermuonėlis ir kt.) PM
- mūs, mūr|is m