Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • magnific|us, a, um
  • Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBBB (4)
  • Sirvydas 1642
    • Hoyne częſtowánie, Sumptuoſum conuiuium, liberales epulæ, opſonium opiparum, magnifica & lauta cæna. Skalſi, gauſi, apſtinga puota, girte.
    • Iego mość, Magnificus, ampliſſimus, clariſſimus, ornatiſſimus. Io miliſta.
    • Okazały, Conſpicuus, ſpecioſus, magnifico ornatu, ſpectabilis, decorus. Wayſkiu [Wayſkus], taiźkus [raiźkus].
    • Wſpániały, Magnificus, amplus, ſplendidus. Didis.
  • Jokantas 1936
    • māgnificus 3 (adv. ) su comp. magnificentior ir sup. magnificentissimus [magnus — facio]
      a) kilnios širdies, kilnaširdis, kilnus, didžios dvasios animo excelso magnificoque; factis vir magnificus L.
      b) išdidus, besidedąs dideliu, pasigiriąs, pagirūnas, pasipūtęs lugurtha m. ex Auli socordia S; edicta magnifica; ille magnifice incedit L.
      c) puikus, iškilnus, impozantiškas funera m. et sumptuosa; genus dicendi iškilmingas; consulatum magnificentissime gerere labai garbingai; exornat ample magnificeque triclinium.
  • Kuzavinis 2007
    • magnific|us, a, um adj. [magnus + facio] (comp. ~entior C, sup. ~entissimus C)
      1. puikùs, prašmatnùs, prabangùs (villa C);
      2. šaunùs, garbìngas (vir L; rēs gestae S);
      3. didžiadvãsis, (pra)kilnùs, taurùs (animus C);
      4. išdidùs, išpuĩkęs, pasipū̃tęs; pagyrū̃niškas, girklùs C, Te;
      5. pompãstiškas, iškilmìngas (genus dīcendī C)