- mammeātus
- mammicula
- mammo
- Mammōna
- mammōnas
- mammōneus
- mammōsus
- mammula
- māmōna
- Māmurra
- mānābilis
- mānāmen
- Manassēs
- mānātio
- manceps
- mancipātio
- mancipātus
- mancipium
- mancipo
- mancupium
- mancus
- mandātor
- mandātōrius
- mandātrīx
- mandātum
- mandatus
- Mandēla
- mandī
- mandibula
- mando 1
- mando 2
- mando 3
- mandra
- mandragorās
- mandragoricus
- Mandubiī
- mandūcātio
- mandūco 1
- mandūco 2
- mandūcor
- mandūcus
- Manduria
- māne 1
- māne 2
- manentia
- maneo
- mānēs
- mango
- mangōnico
- mangōnicus
- << >>
- mandāt|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
mandātum, ī n [ptc. iš 1. mando]
a) pavedimas, įsakymas, nurodymas consulis, meum, publicum; litterae mandataque įsakymai raštu ir žodžiu; mandata accipere, habere ab aliquo, ad aliquem deferre; trop. *mandata frangere paketas.b) kontraktas, kuriame kas nors apsiima nemokamai kitam asmeniui atlikti reikalą; už netinkamą atlikimą galima buvo reikalauti nuostolių atlyginimo neglegentia mandati in crimen vocatur; iudicium mandati dėl kontrakto nevykdymo.
- Kuzavinis 2007
- mandāt|um, ī n [1. mando] 1. pavedìmas; pótvarkis; įsãkymas, paliepìmas, príesakas (alicuī C; ab aliquō C); ~a exsequī C (persequī C; cōnficere C; efficere C; perficere L) atlìkti ùžduotį;2. jur. įgaliójimas; quī ~um recipit C įgaliótasis (asmuõ), įgaliótinis, patikė́tinis
- mandāt|um, ī n [1. mando]