mare

mar|e, is n
Daiktavardis, 3 linksniuotė (balsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)

Sirvydas 1642
- Burzenie morza, náwáłność. Tempeſtas maris, procella, agitatio maris. Suiudimas, ſiautimas mariu.
- Burzenie morza, náwáłność. Tempeſtas maris, procella, agitatio maris. Suiudimas, ſiautimas mariu.
- Burzy ſię morze. Mare exæſtuat, feruet, efferueſcit. Siaućia marios, werda, kunkałuoiu.
- Morſkie burzenia, Æſtus maris. Wirimas mariu.
- Morze, Mare, pelagus, æquor, pontus. Marios, iures.
- odnoga morſka, Brachium maris, ſinus, diuortium aquarum. Iłunkas mariu.
- Pomorſki, przymorſki, Maritimus, qui mari alluitur. Pamaris.
- Rozlewa rzeká, morze. Euagatur mare, ſtagnat. Iźſiłeia vpe.
- Wrzawa. Æſtus maris, feruor pelagi. Wirimas mariu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- mare, is n (*abl. -ē)
  a) jūra terrā marique sausumoje bei jūroje; mari atque terrā S; et mari et terrā N; nostrum Viduržemio jūra; superum Adrijos ir Jonijos jūra; inferum Etruskų jūra; polliceri maria et montes S aukso kalnus žadėti.
  
  b) trop. jūros vanduo *Chium (vinum) maris expers grynas, be vandens.

Kuzavinis 2007
- mar|e, is n
  1. jū́ra; terrā ~īque Cs sausumojè ir̃ jū́roje; ~e nostrum S (internum Cs) Vidùržemio jū́ra; ~e superum C Ãdrijos ir Jònijos jū́ra; ~e inferum C Etrùskų (Tirė́nų) jū́ra; ◊ ~ia montēsque pollicērī S áukso kálnus žadė́ti; in ~e fundere aquās O pìlti vándenį į̃ jū́rą, t. y. dìrbti nereikalìngą dárbą;
  
  2. vėl. mãrios; (dìdelis) ẽžeras; ambulāns juxtā ~e Galilaeae Vlg váikščiodamas paleĩ Galilė́jos ẽžerą; mittere rēte (sagēnam) in ~e Vlg užmèsti tiñklą į̃ ẽžerą;
  
  3. prk. jū́ros vanduõ; vīnum ~is expers H sù vándeniu nemaišýtas vỹnas