mentītus

mentīt|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
Susiję: mentior

Sirvydas 1642
- —

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- mentior, mentītus sum 4 (inf. praes. mentirier P; fut. mentibitur ir mentibimur P) [mens; = „prasimanyti, išgalvoti“]
  1) intr.
  
  a) meluoti, apgauti in (de) aliqua re; oculi mentiuntur; apud aliquem primeluoti kam; subst. mentiēns, entis m melaginga išvada.
  
  b) apie poetą: meluoti (ir liet. k. „meluoti“ vartojamas prasme vokiečių dichten, fingieren, fabeln), kurti, pramanyti *Homerus ita mentitur.
  
  c) tapti melagium, nelaikyti žodžio.
  
  2) trans.
  
  a) prasimanyti eius consilio tantam rem est mentitus S; part. taip pat ir pass. mentītus 3 pramanytas, padirbtas, netikras, tariamas †fictis mentitisque terroribus; *et se mentitis superos celasse figuris.
  
  b) melagingai pažadėti *quibus m. amica; *spem mentita seges.
  
  c) apsimesti *lana varios colores mentitur; *iuvenem mentiri pasiversti jaunikaičiu.

Kuzavinis 2007
- mentīt|us, a, um
  1. part. perf. iš mentior;
  
  2. adj. melagìngas (nōmen O); netìkras (figūrae O)