- mīnctūra
- mīnctus
- mineo
- minerālia
- Minerva
- Minervae arx
- Minervae prōmuntorium
- Minerval
- Minervālia
- Minervālis
- Minervium
- Minervius
- mineus
- mingo
- miniāceus
- miniātulus
- miniātus
- minimē
- minimum 1
- minimum 2
- minimus
- minio
- Minio
- minister 1
- minister 2
- ministeriālēs
- ministeriālis
- ministeriānī
- ministerium
- ministra
- ministrātio
- ministrātor
- ministrātōrius
- ministrātrīx
- ministro
- minitābiliter
- minitābundus
- minitātio
- minito
- minitor
- minium
- mino
- Mīnōis
- Mīnōius
- minor 1
- minor 2
- minōrātio
- minōrēs
- Minōrica
- minōro
- << >>
- 2. minist|er, rī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga; kaip ager, agri), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)
- Jokantas 1936
minister, strī m ir ministra, ae f [minor, cnf. magister] tarnas, padėjėjas *ministri dapibus mensas onerant; Martis, cubiculi L; ministri imperii tui tavo žinioje esą valdininkai; trop. *Calchante ministro su K. pagelba; qui aut socius aut minister libidinis esse posset; legum vykdytojas; †sermonum tarpininkas; huic facinori tua domus ministra esse non debuit.
- Kuzavinis 2007
- 2. minist|er, rī m [1. minister] 1. tar̃nas, (pa)tarnáutojas L, V; padavė́jas (vīnī Se);2. prk.1) padėjė́jas, pagálbininkas, parankìnis (cōnsiliōrum S); beñdrininkas (sceleris L); tárpininkas; ~er sermōnum T derýbų tárpininkas; Calchante ~rō V sù Kalchánto pagálba, Kalchánto padedamì;2) výkdytojas (lēgum C; aliēnae voluntātis C);3) kùlto tar̃nas, dvãsininkas; ~er Martis C Márso žynỹs; ~er Deī Vlg Diẽvo tar̃nas
- 2. minist|er, rī m [1. minister]