Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 1. mor|or, ārī, ātus sum
  • Veiksmažodis, 1 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: BB (2)
  • Susiję: morātus 1
  • Sirvydas 1642
    • Báwię ſię długo. Diu moror, commoror, hæreo, duco moras. Trunku iłgay, gayſztu.
    • Báwię kogo długo. Divtiùs aliquem moror, teneo, tardo, retardo, detineo, demoror, occupo, moram obijcio, facio, aſſero, infero, interpono alicui. Trukinu, trukdźiu kitu, patrnkinimu [patrukinimu] kam darau, gayśinu, gayśćiu kam áźuduomi, áźuturiu iłgay, karśinu.
    • Mieſzkam gdźie. Habito, incolo, moror, commoror. Giwenu.
    • Niedbam, Non curo, non moror, non laboro. Neſirupinu.
  • Jokantas 1936
    • moror 1 [1. mora]
      1) intr. pasilikti, pabūti, užtrukti, sugaišti ad Vesontionem; paucos dies in castris; triduum in provincia; *nec plura moratus neilgai atidėliodamas; *oculi tellure morati įbestos į žemę; *rosa quo locorum sera moretur kur dar galima rasti; moror bellum inferre; nihil moror, quominus abeam L noriu tuoj išeiti.
      2) trans.
      a) sulaikyti, sutrukdyti, sukliudyti, sugaišinti manum, agmen, reditum, iter; nullo morante niekam netrukdant; *si longo sermone morer tua tempora; aliquem ab itinere L; haec res Curionem ad spem morabatur silpnino; moratus sit nemo, quominus abeant L; teisėjas kaltinamajam: C. Sempronium nihil moror L nieko prieš S. neturiu; pažymėtini išsireiškimai, norint pareikšti nesirūpinimą ar abejingumą: nihil moror eos salvos esse tegul sau jie būna; *nec dona moror aš nesirūpinu apie; *nil moror officium, quod me gravat; nihil moror, quominus decemviratu abeam L; *vina nihil moror tą vyną gali man pavogti.
      b) trop. užimti, džiuginti *carmina, quae possunt oculos auresque morari; *novitate morandus spectator.
  • Kuzavinis 2007
    • 1. mor|or, ārī, ātus sum dep. [1. mora]
      1. vi užtrùkti, užsibū́ti, sugaĩšti (paucōs diēs in castrīs Cs); del̃sti, vìlkinti; atidėlióti; auxilia ~antur Cs pagálbinė kariúomenė del̃sia; ~andō C pamažù; ◊ oculī tellūre ~ātī O nùdelbtos (nuléistos) ãkys;
      2. vt
      1) sulaikýti (manum C);
      2) (su)trukdýti, (su)kliudýti (impetum alicūjus Cs); nūllō ~ante C niẽkam netrùkdant;
      3) rūpė́ti, dõminti; nec dōna ~or V mán nerū́pi dóvanos;
      4) prk. džiùginti, žavė́ti; carmina ~antur H eilė́raščiai džiùgina