- noviter
- Novius
- novo
- Novocōmēnsēs
- novum
- Novum cōmum
- novus
- nox
- noxa
- noxāle
- noxia
- noxiōsus
- noxius 1
- noxius 2
- nūbēcula
- nūbēs
- nūbifer
- nūbifugus
- nūbigena
- nūbilārium
- nūbilis
- nūbilōsus
- nūbilum
- nūbilus
- nūbo
- Nūceria
- Nūcerīnī
- Nūcerīnus
- nucētum
- nuceus
- nucicla
- nucifer
- nucifrangibulum
- nucinus
- nucipersicum
- nuciprūnum
- nucleātus
- nucleo
- nucleus
- nucula
- nuculeus
- nūdātio
- nūdipēs
- nūditās
- nudiūs
- nūdo
- nūdulus
- nūdus
- nūgācitās
- nūgae
- << >>
- Sirvydas 1642
-
źenię ſię, biorę źonę. Nubo, duco vxorem, aſſumo vxorem. Paimu moteri.
-
- Daukantas 1838
- Nub[o], is nupsi, ptum, bere, îsztekù, eitù uż wirą.
- Jokantas 1936
- nūbo, nūpsī, nūptum 3 ištekėti, susituokti alicui; Terentia Ciceroni nupsit; in domum L nutekėti į; in familiam clarissimam; filiam nuptum dare N, collocare išleisti; nuptam esse alicui N; nupta filia ištekėjusi; subst. nūpta, ae f sužadėtinė, žmona *Jovis, *pudica.
- Kuzavinis 2007
- nūb|o, ere; nūpsī, nūptum 1. ištekė́ti, susitúokti (alicuī C); in domum ~ere L nutekė́ti į̃ (kieno) namùs; fīliam nūptum dare Te, N (locāre Te; collocāre Cs) išléisti dùkterį ùž výro; ◊ juok. uxōrī ~ere suae M bū́ti sàvo žmonõs pastùmdėliu;2. apgaũbti, apdeñgti (aliquem PV; terram Ar)
- nūb|o, ere; nūpsī, nūptum