Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • nātūr|a, ae f
  • Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Człowieczeńſtwo. Humanitas, humana natura. Zmogiſte.
    • Jſtność, Vſia, eſſentia, natura. Eſsibe, prigimimas, prigintis.
    • Komplekſiey miękkość delikácka. Mollities naturæ, corporis, mollitudo corporis Minkſztibe kuno, łapibe, łapumas.
    • Przyrodzenie, Natura. mos, indoles. prigimimas.
    • Przyrodzonym ſpoſobem. Naturaliter, per naturam. prigimtu budu.
    • Sámorodnie, Suapte natura, Prigimtay.
    • właſność káźdey rzeczy, śiła, moc. Proprietas, virtus, natura, Tikribe, galibe.
    • wyniſzczam, Ad nihilum redigo, tollo è rerum natura, iſznaykinu.
  • Jokantas 1936
    • nātūra, ae f [nascor]
      1)
      a) gimimas, kilmė naturā frater, adoptione filius L; si est tuus naturā filius tikras sūnus.
      b) kuriamoji prigimtis, prigimties jėga mortem naturae finem; in hoc (Alcibiade), quid natura efficere possit, videtur experta N; taip pat: lyties organas n. Mercurii, matronae.
      2)
      a) gamta, prigimtis locorum, montis; locus naturā et opere arba et manu munitus; si veram n. quaerimus tikrosios dalykų esmės; n. maris per se immobilis est jūra iš savo prigimties; quae honesta naturā videntur esse per save, neatsižiūrint į aplinkybes; gamta plačiausia prasme: visa gamta, pasaulis, visata rerum, omnis; haud procul absum a fine mundi, quem egressus aliam n., alium orbem aperire mihi statui.
      b) išvaizda, forma serpentium S; naturā insula triquetra; n. deest margaritis natūralaus gražumo.
      c) žmogaus būdas, nuotaika, charakteris tristis et recondita n.; difficilis naturā N; n. moresque; crudelitas naturae; priež. *naturam expellas furcā. nors kažin kaip norėtum pakeisti; taip pat: įgimtoji savybė, prigimtis, natūralus palinkimas naturam studio vincere; loqui, ut naturā fert atvirai, nuoširdžiai; naturā victus natūralaus jausmo.
      d) pasaulio tvarka, gamtos dėsniai naturae satis fecit atsiteisė su gamta = numirė; naturae concessit S; mundus naturā administratur; in rerum naturā est natūralu.
      e) elementas, substancija, materija quintam quandam naturam censet esse Aristoteles.
      f) organas his naturis relatus amplificatur sonus; alvi natura subiecta stomacho.
  • Kuzavinis 2007
    • nātūr|a, ae f [nāscor]
      1. gimìmas, kilmė̃; ~ā frāter L tìkras brólis;
      2. gamtà; ~a omnium artifex PM gamtà – vìsa kõ kūrė́ja; ~a sōlitārium nihil amat C gamtà vienãtvės nepakeñčia; ~a rērum C visatà; ~a mundī C pasáulio są́ranga, pasáulis;
      3. prigimtìs (hominis C; rērum Lu); į̃gimtos savýbės; bū̃das; homo difficillimā ~ā N labaĩ sunkaũs bū̃do žmogùs;
      4. póbūdis, savýbės (locī Cs); ìšvaizda, fòrma; īnsula ~ā triquetra Cs trìkampio fòrmos salà;
      5. elemeñtas, substáncija, pirmìnė mẽdžiaga (matèrija); omnia ex quattuor ~īs cōnstant C vìskas susìdeda ìš keturių̃ elemeñtų;
      6. òrganas (corporis C)