1. numero 1 [numerus] a) skaityti singulos,
*pecus; senatum suskaityti senatorius, patikrinti kvorumą; in aliquo ossa numerantur galima kaulai suskaityti;
*aliquid per digitos;
*multos numerabis amicos turėsi.
b) užmokėti, sumokėti stipendium mīlitibus;
ptc. numerātus 3
esamas, čia esąs, gyvais pinigais numeratam pecuniam habere būti prie kasos;
subst. numerātum, ī
n gyvi pinigai numerato solvere mokėti gyvais pinigais.
c) išskaičiuoti, suskaityti dies deficiat, si velim numerare, quibus bonis male evenerit.
d) priskaityti, priskirti prie ko aliquem in primis; inter honestos homines;
†aliquid inter dubia.
e) laikyti ką kuo, pripažinti Sulpicium accusatorem suum numerabat;
pass. defensores optimatium gravissimi cives numerantur.
