Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • nūncup|o, āre, āvī, ātum
  • Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
  • Sirvydas 1642
    • Nazywam kogo. Apello, cognomino, nuncupo, voco. Praźundu, pramenu.
  • Jokantas 1936
    • nūncupo 1 (senov. conj. nuncupassit)
      a) praminti, pavadinti quod erat a deo natum, nomine ipsius dei nuncupabant; mensem e suo nomine; auctorem sui nominis L.
      b) iškilmingai ištarti, pareikšti quae sunt lingua nuncupata; aliquem heredem paskirti paveldėtoju; auspicato proficiscitur consul in Capitolium ad vota nuncupanda L.
  • Kuzavinis 2007
    • nūncup|o, āre, āvī, ātum vt [nōmen + capio]
      1. (pa)vadìnti, pramiñti, var̃dyti, dúoti var̃dą; mēnsem ē suō nōmine ~āre Su pavadìnti mė́nesį sàvo vardù;
      2. iškilmìngai ištar̃ti, paréikšti (vōta C; adoptiōnem T); paskélbti (aliquem Caesarem AV);
      3. paskìrti (aliquem hērēdem Su); dedikúoti Ap