obductus

obduct|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
Susiję: obdūco; obdūxī

Sirvydas 1642
- opleśniáły, [o]bductus vetuſtatis ſitu, ſqualet ſitu, obſitus ſqualore. Apipełeis.
- ſpłowiáły, Cano ſitu obduct[us] color. Iźpalſzis.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ob-dūco, dūxī, ductum 3
  1) nuvesti prieš ką exercitum ad oppidum P; Curium iškelti kandidatūrą prieš kitus; trop. posterum diem pridėti.
  
  2)
  
  a) išvesti prieš fossam ab utroque latere collis; vallum viis; †obductae caelo nubes kurie aptraukia dangų; trop. callum dolori atbukinti jautrumą; tenebras rebus užtemdyti.
  
  b) uždengti, aptraukti, apsupti trunci obducuntur libro aut cortice; *frontem suraukti; ptc. obductus 3: frons apsiniaukęs veidas; cicatrix užsitraukęs šašu; luctus annis obductus užgydytas.
  
  3) įtraukti, įsiurbti, išgerti venenum ut sitiens.

Kuzavinis 2007
- obduct|us, a, um
  1. part. perf. iš obdūco;
  
  2. adj.
  
  1) aptráuktas, àpvilktas; àpsuptas, àpdengtas, àpgaubtas; oculī albūgine ~ī Ap valkčiù aptráuktos ãkys; ~ā nocte N naktiẽs príedangoje;
  
  2) užsitráukęs, užgìjęs; cicatrīx ~a C užsitráukusi žaizdà;
  
  3) apsiniáukęs, rū́škanas (vultus O);
  
  4) tamsùs; specūs ~ī Pt tam̃sūs urvaĩ;
  
  5) prislopìntas, aprámdytas (dolor V)