objecto

object|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)

Sirvydas 1642
- Zádaię komu co ſromotnego. Criminor, arguo de crimine, obiecto crimẽ. v. Potwarzam, pomáwiam.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- obiecto 1 [intens. iš obicio]
  a) mėtyti *caput fretis nardytis jūroje; trop. aliquem periculis S išstatyti į pavojų; animam pro cunctis aukoti.
  
  b) trop. prikišti famem nostris; †ignominiam, alicui vecordiam S; †crimen impudicitiae.

Kuzavinis 2007
- object|o, āre, āvī, ātum vt [int. iš objicio]
  1. mė́tyti príešais; kreĩpti į̃ príekį (caput V);
  
  2. prk.
  
  1) príešpriešinti, supríešinti (nōs ferīs Ar);
  
  2) kélti; ~āre aliquem perīculīs S kélti kám pavojùs;
  
  3) sukélti, padarýti; ~āre morās O gaišìnti;
  
  4) aukóti, atidúoti; ~āre animam prō cunctīs V atidúoti gyvýbę ùž visùs;
  
  5) prikìšti, prikáišioti, káltinti; ~āre alicuī aliquid fēcisse L prikìšti kám ką̃ padãrius;
  
  6) vėl. prieštaráuti, príešintis Eccl