- obligātio
- obligātōrius
- obligātus
- obligo
- oblīmo
- oblinio
- oblinītio
- oblino
- oblīquē
- oblīquitās
- oblīquo
- oblīquum
- oblīquus
- oblīsī
- oblīsus
- oblitēsco
- oblitterātio
- oblittero
- oblitterus
- oblituī
- oblitus 1
- oblītus 2
- oblīvio
- oblīviōsus
- oblīvīscor
- oblīvium
- oblīvius
- obloco
- oblocūtor
- oblocūtus
- oblongulus
- oblongus
- obloquium
- obloquor
- oblūctātio
- oblūctor
- oblūdo
- obmōlior
- obmordeo
- obmoveo
- obmurmurātio
- obmurmuro
- obmūtēsco
- obnātus
- obniger
- obnītor
- obnīxē
- obnīxus
- obnoxiē
- obnoxietās
- << >>
- oblīvīsc|or, ī; oblītus sum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: ALLB (4)
- Susiję: oblītus 2
- Jokantas 1936
ob-līvīscor, oblītus sum 3
a) užmiršti, su gen. obliviscere, Catilina, caedis atque incendiorum; controversiarum ac dissensionis; su acc. quasi aliquid esset oblitus; iniurias; su inf. emere oblitus es; su acc. c. inf. obliviscitur se patrem esse; su neties. kl. unde audierit, oblitus est.b) trop. išleisti iš akių, nekreipti dėmesio, užmiršti paterni generis; consuetudinis suae; *poma sucos oblita priores nebeturi.
- Kuzavinis 2007
- oblīvīsc|or, ī; oblītus sum dep. [oblino] 1. užmir̃šti, pamir̃šti, neatsimiñti (injūriās C); ◊ nōmen suum ~ī Pt pamir̃šti sàvo var̃dą, t. y. turė́ti sil̃pną ãtmintį;2. prk. išléisti ìš akių̃, nekreĩpti dė̃mesio (cōnsuētūdinis suae C)
- oblīvīsc|or, ī; oblītus sum dep. [oblino]