- obnītor
- obnīxē
- obnīxus
- obnoxiē
- obnoxietās
- obnoxiōsus
- obnoxius
- obnūbilo
- obnūbilus
- obnūbo
- obnūntiātio
- obnūntio
- obnūpsī
- obnūptus
- oboediēns
- oboedienter
- oboedientia
- oboedio
- oboleo
- obolus
- oborior
- obortus 1
- obortus 2
- obraucātus
- obrēpo
- obrēpto
- obrēptus
- obrigēsco
- obrōdo
- obrogātio
- obrogo
- obrubēsco
- obruo
- obrussa
- obrutus
- obs-
- obsaepio
- obscēna
- obscēnē
- obscēnitās
- obscēnus
- obscūrātio
- obscūrē
- obscūritās
- obscūro
- obscūrum
- obscūrus
- obsecrātio
- obsecro
- obsecundo
- << >>
- obrēp|o, ere, sī, tum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: ALA (3)
- Susiję: obrēptus
- Kuzavinis 2007
- obrēp|o, ere, sī, tum [ob + rēpo] 1. prišliaũžti, prisliñkti, pasalomìs prisiar̃tinti AG, PM;2. prk.1) užklùpti, ištìkti (mors Pl); nejučiomìs prasidė́ti; ~sit diēs C prasidė́jo dienà; ~it nōn intellecta senectūs J nepastebimaĩ ar̃tinasi nelauktà senãtvė;2) pasíekti intrìgomis; ~ere ad honōrēs C prasibráuti į̃ áukštąją val̃džią
- obrēp|o, ere, sī, tum [ob + rēpo]