- obsolido
- obsōnātor
- obsōnātus
- obsōnium
- obsōno 1
- obsono 2
- obsōnor
- obsorbeo
- obstāculum
- obstantia
- obstetrīcia
- obstetrīcius
- obstetrīco
- obstetrīx
- obstinātē
- obstinātio
- obstinātus
- obstino
- obstipēsco
- obstīpus
- obstita
- obstitī
- obstitum
- obstitus
- obsto
- obstrāgulum
- obstreperus
- obstrepitāculum
- obstrepito
- obstrepo
- obstrictē
- obstrictus
- obstrigillātor
- obstrigillo
- obstringo
- obstrūctio
- obstruo
- obstupefacio
- obstupefīo
- obstupendus
- obstupeo
- obstupēscendus
- obstupēsco
- obstupidus
- obstupuī
- obsum
- obsuo
- obsurdātus
- obsurdēfacio
- obsurdēsco
- << >>
- obst|o, āre, itī, ātūrus
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
- Jokantas 1936
ob-sto, stitī, stātūrus 1
a) stovėti priešais, stovėti ant kelio exercitus ab urbe obstat S; *obstantes invenum catervae.b) trop. priešintis, trukdyti, kliudyti *obstantia rumpere claustra; consiliis alicuius N, *furori; *nihil urbibus kenkti; di deaeque omnes, quibus obstitit Ilium kuriems buvo nepakenčiamas; su ne, quominus, quin; su neties. kl.; nihil obstat, quin socios tradant S; quid obstat, quominus sis beatus.
- Kuzavinis 2007
- obst|o, āre, itī, ātūrus vi [ob + sto] 1. stovė́ti príešais, stovė́ti añt kẽlio; užkir̃sti kẽlią (alicuī O);2. prk.1) príešintis; trukdýti, kliudýti (reī bene gerendae L); ◊ nihil ~at vėl. niẽkas nekliùdo; spáusdinti léidžiama;2) prieštaráuti, nesidẽrinti (huic scelerī S);3) bū́ti ne(ap)kenčiamám; Īlium diīs ~itit V Iliònas bùvo dievų̃ neapkeñčiamas
- obst|o, āre, itī, ātūrus vi [ob + sto]