obstringo

obstring|o, ere; strīnxī, strictum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: obstrictus

Sirvydas 1642
- Grzeſzę, Pecco, delinquo, admitto noxam, delictum, culpam, committo facinus, obſtringo me ſcelere, incurro in crimen. Nuſidemi, praſtoiu, praźingiu, daſiłeydźiu piktibes, impuołu kałten.
- Obowięzuię kogo, Obligo, obſtringo, alligo aliquem ſtipulatione. Apriſzu ku.
- Obwięzuię co, Circũligo, circumuincio, obligo, obſtringo, circumnecto. Apiriſzu ku.
- poprzyśięgam kogo, Iureiurando aliquem obſtringo, adiuro. papriſegoiu.
- zniewalam kogo ſobie, zwyćięźam, Deuincio, obligo, obſtringo, Apgalu ku ſaw.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ob-stringo, strīnxī, strictum 3
  1) pririšti, surišti, suveržti *obstrictis aliis (ventis) uždaryti, laikyti uždarius; collum laqueo P.
  
  2) trop.
  
  a) kuo nors kietai surišti, uždėti pareigą, įpareigoti cives legibus; civitatem iure iurando; †milites sacramento; obstrictus beneficio; †foedere inter se obstringi; fide obstrictum teneri priesaika būti surištam; †Piso alii (mulieri) matrimonio se obstrinxit vedė kitą; †praetoriani toti Caesaris domui obstricti.
  
  b) įpainioti, įtraukti į kokį blogą darbą aliquem nefario scelere; nullā mendacii religione obstrictus su sąžine, neapsunkinta melagyste (= su gryna sąžine); obstringi conscientiā tanti facinoris L turėti apsunkintą sąžinę taip dideliu nusikaltimu.

Kuzavinis 2007
- obstring|o, ere; strīnxī, strictum vt [ob + stringo]
  1. prirìšti; surìšti, suver̃žti (collum laqueō Pl); sulaikýti; ~ere ventōs H uždarýti (laikýti uždãrius) vė́jus;
  
  2. prk.
  
  1) suvaržýti (aliquem lēgibus C); įpareigóti (aliquem jūre jūrandō Cs);
  
  2) įpáinioti, įtráukti (aliquem scelere Cs)