- obstrāgulum
- obstreperus
- obstrepitāculum
- obstrepito
- obstrepo
- obstrictē
- obstrictus
- obstrigillātor
- obstrigillo
- obstringo
- obstrūctio
- obstruo
- obstupefacio
- obstupefīo
- obstupendus
- obstupeo
- obstupēscendus
- obstupēsco
- obstupidus
- obstupuī
- obsum
- obsuo
- obsurdātus
- obsurdēfacio
- obsurdēsco
- obsūtus
- obtaedēscit
- obtēctus
- obtegēns
- obtego
- obtemperanter
- obtemperātio
- obtempero
- obtendo
- obtenebrātio
- obtenebrēsco
- obtenebro
- obtentus 1
- obtentus 2
- obtero
- obtestātio
- obtestor
- obtēxī
- obtexo
- obticentia
- obticeo
- obticēsco
- obtigī
- obtineo
- obtingo
- << >>
- obsurdēsc|o, ere; surduī
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLLA (4)
- Sirvydas 1642
-
Ogłuſzeć, Obſurdeſcere. Apkurſtu.
-
- Jokantas 1936
- ob-surdēsco, surduī 3 [surdus] apkursti aures hominum sonitu obsurduerunt; trop. nekreipti dėmesio.
- Kuzavinis 2007
- obsurdēsc|o, ere; surduī vi [ob + surdēsco] 1. apkur̃sti, pasidarýti kurčiám (aurēs V);2. apkur̃tinti, ausìs užtreñkti Caec;3. vėl. prk. nekreĩpti dė̃mesio, nenorė́ti klausýti A, Au, Am
- obsurdēsc|o, ere; surduī vi [ob + surdēsco]