- obstrepo
- obstrictē
- obstrictus
- obstrigillātor
- obstrigillo
- obstringo
- obstrūctio
- obstruo
- obstupefacio
- obstupefīo
- obstupendus
- obstupeo
- obstupēscendus
- obstupēsco
- obstupidus
- obstupuī
- obsum
- obsuo
- obsurdātus
- obsurdēfacio
- obsurdēsco
- obsūtus
- obtaedēscit
- obtēctus
- obtegēns
- obtego
- obtemperanter
- obtemperātio
- obtempero
- obtendo
- obtenebrātio
- obtenebrēsco
- obtenebro
- obtentus 1
- obtentus 2
- obtero
- obtestātio
- obtestor
- obtēxī
- obtexo
- obticentia
- obticeo
- obticēsco
- obtigī
- obtineo
- obtingo
- obtinnio
- obtinuī
- obtorpeo
- obtorpēsco
- << >>
- obteg|ēns, entis
- Būdvardis, 3 linksniuotė (tipas su -nt-), 1 galūnės. Skiemenys: LBL (3)
- Susiję: obtēctus; obtego; obtēxī
- Jokantas 1936
ob-tego (optigo P), tēxī, tēctum 3 a) uždengti, paslėpti *domus arboribus obtecta; trop. †scelera verbis; neque iam (amorem) optigere possum P; nihil dissimulo, nihil obtego; ptc. kaipo adj. obtegēns: †sui obtegens užsidaręs savyje.b) apsaugoti, ginti eam partem castrorum vineis; armis militum obtectus; trop. †meliorum precibus.
- Kuzavinis 2007
- obteg|ēns, entis 1. part. praes. iš obtego;2. adj. ùždaras, užsidãręs; ~ēns suī O užsidãręs savyjè
- obteg|ēns, entis