obtineo

obtin|eo, ēre; tinuī, tentum
Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
Susiję: obtinuī

Sirvydas 1642
- Kroluię, Regno, regnum exerceo, obtineo, poſſideo, Karralau-iu.
- Doczekáć ſię czego, Poſt exſpectationem tandem voti compotem fieri, aliquid conſequi, adipiſci, obtinere, Sułaukt ko.
- Doſtáię, doſtawam czego. Acquiro, nãciſcor, adipiſcor, obtineo Igiju, gaunu, apturiu.
- Mam, Habeo, occupo, poſſideo, obtineo. Turiu.
- Nieotrzymáć czego, Repulſam pati, non impetrare, nõ obtinere aliquid. Nopturet, neigit.
- Otrzymawam co, Obtin[e]o aliquid, potior re quapiam, fio compos alicuius rei. Apturiu.
- Panuię, Dominor, impero, ſummam imperii teneo obtineo, regnũ, &c. Wieſzpatauiu.
- przodkuię w czym, Obtineo principatum, primum locum habeo. pirmas eſmi.
- Vpráſzam co v kogo, Exoro aliquid, ab aliquo obtineo. Iſzmeldźiu.
- wkupuię ſię w co, Pecunia ius conſequor, acquiro, obtineo. Iśipirku.
- wypłákáć co, Fletu obtinere, lachrymando aſſequi. iſzwerkt.
- zoſtáię ſię przy czym. Retineo, obtineo. Atlieku prieg kam.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ob-tineo, tinuī tentum 2 (optineo P) [teneo]
  1) trans.
  
  a) tvirtai laikyti, laikyti užėmus, turėti, užimti suam domum (tėviškę); vada custodiis; pars (Galliae), quam Galli obtinent; noctem insequentem eadem caligo obtinuit L buvo tokia pat tamsuma; imperium, regnum, principatum, principem locum, secundum dignitatis locum; numerum deorum priklausyti prie dievų; locum proverbii tapti priežodžiu; ea fama plerosque obtinet S daugiausia turi šalininkų.
  
  b) siekiamą daiktą užvaldyti, paimti, gauti, pasiekti, taip pat: išlaikyti savo rankose, savo galioje principatum, hereditatem; spes per Helvetios regni obtinendi; Siciliam obtinere; a maioribus acceptam equestrem dignitatem N; quod fama obtinuit L išlaikė; lex, quae in Graecorum conviviis obtinebatur kurio buvo laikomasi; rem išlaikyti savo dalyką, laimėti, nugalėti; obtinuit, ut accusaret L pasiekė tai, kad; ius suum contra aliquem; su neties. kl.; su acc. c. inf.
  
  2) intr. išsilaikyti, vertę turėti sequentem noctem caligo obtinuit L; nulla pro socia obtinet S nelaikoma.

Kuzavinis 2007
- obtin|eo, ēre; tinuī, tentum [ob + teneo]
  1. vt
  
  1) tvirtaĩ laikýti, laikýti užė̃mus; turė́ti (secundum dīgnitātis locum C); užim̃ti (prīncipem locum C); ~ēre partem Galliae Cs apgyvénti dãlį Gãlijos; ~ēre numerum deōrum C priklausýti priẽ dievų̃; ea fāma plerōsque ~et S daũgelis tìki tomìs kalbomìs; ◊ ~ēre locum prōverbiī C eĩti príežodžiu;
  
  2) kar. užim̃ti, okupúoti (oppidum Cs);
  
  3) pasilaikýti (pasilìkti) sáu; paim̃ti, gáuti; pasíekti (imperium T; prīncipātum Cs); išlaikýti sàvo rañkose, valdýti (prōvinciam L); ~ēre magistrātum N užim̃ti valstýbinį pòstą;
  
  4) laikýtis; gìnti; ~ēre silentium C laikýtis tylõs; ~ēre lēgem C laikýtis įstãtymo; ~ēre jūs suum contrā aliquem C gìnti sàvo téises nuõ kõ nórs; ~ēre causam (lītem) C laimė́ti bỹlą teismè;
  
  2. vi
  
  1) išsilaikýti, pasilìkti; tę̃stis, trùkti; sequentem noctem calīgo ~uit L (ir̃) kìtą nãktį išsilaĩkė miglà;
  
  2) bū́ti laĩkomam; nūlla prō sociā ~et S nė̃ vienà nelaĩkoma są́jungininke