- obsūtus
- obtaedēscit
- obtēctus
- obtegēns
- obtego
- obtemperanter
- obtemperātio
- obtempero
- obtendo
- obtenebrātio
- obtenebrēsco
- obtenebro
- obtentus 1
- obtentus 2
- obtero
- obtestātio
- obtestor
- obtēxī
- obtexo
- obticentia
- obticeo
- obticēsco
- obtigī
- obtineo
- obtingo
- obtinnio
- obtinuī
- obtorpeo
- obtorpēsco
- obtorqueo
- obtrectātio
- obtrectātor
- obtrecto
- obtrītus
- obtrīvī
- obtrūdo
- obtruncātio
- obtrunco
- obtrūsī
- obtrūsus
- obtudī
- obtueor
- obtulī
- obtundo
- obtūnsus
- obtuor
- obtūrāmentum
- obtūrātio
- obturbo
- obtūro
- << >>
- obting|o, ere; tigī
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Susiję: obtigī
- Sirvydas 1642
-
Trafia ſię co komu, Obtingit aliquid, euenit, accidit. Tinkaſi.
-
- Jokantas 1936
- ob-tingo (optingo P), tigī 3 [tango] a) tekti quod cuique obtigit, id teneat; aquaria provincia tibi sorte obtigit.b) atsitikti si quid obtigerit, aequo animo moriar.
- Kuzavinis 2007
- obting|o, ere; tigī [ob + tango] 1. (labai retai) paliẽsti (aliquid Pl);2. (ati)tèkti (prōvincia alicuī C);3. atsitìkti, įvỹkti; sī quid mihi ~erit Se jéi kàs mán atsitìktų
- obting|o, ere; tigī [ob + tango]