- obustus
- obvāgio
- obvallo
- obvenientia
- obvenio
- obventio
- obverbero
- obversor
- obverto
- obviam
- obvigilo
- obvio
- obvius
- obvolūtio
- obvolūtus
- obvolvo
- obvorto
- oc-
- occa
- occaeco
- occallātus
- occallēsco
- occano
- occanto
- occāsio
- occāsiuncula
- occāsus 1
- occāsus 2
- occātio
- occātor
- occavus
- occecinī
- occēdo
- occento
- occentus
- occēpī
- occepto
- occeptus
- occessī
- occidēns 1
- occidēns 2
- occīdēns 3
- occidentālis
- occīdī 1
- occidī 2
- occīdio
- occīdo 1
- occido 2
- occiduus
- occillo
- << >>
- occāsi|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
Godzę ná co. Capto occaſionem, immineo occaſioni, intendo aliquò animum. Tikau ko, tikinu kur, diłbſtu, dilbineiu.
-
Godzę ná co. Capto occaſionem, immineo occaſioni, intendo aliquò animum. Tikau ko, tikinu kur, diłbſtu, dilbineiu.
-
pogodá ná co, tr: okazya, op[p]ortunitas, tempus commodum, occaſio. patogia mete, patogus metas.
-
powod do czego, okazya. Occaſio, anſa, patogibe, kielas, budas.
-
- Jokantas 1936
occāsio, ōnis f [2. occido] proga, patogus momentas liberandae Graeciae N; ad Asiam occupandam; occasione data N, oblata prie progos; occasionem dimittere N, amittere, praetermittere; nacti occasionem meridiani temporis; per occasionem SL, †ex occasione progai pasitaikius; †ad occasionem aurae evehi esant palankiam vėjui; tibi occasio obtigit P; occasioni deesse NL praleisti; occasionis esse rem, non proelii.
- Kuzavinis 2007
- occāsi|o, ōnis f [2. occido] 1. próga, patogùs momeñtas (temporis Cs); capere ~ōnem Pl naudótis próga; per ~ōnem S (ex ~ōne L) prógai pasitáikius;2. dingstìs, pretèkstas, priežastìs Q;3. kar. staigùs añtpuolis Cs
- occāsi|o, ōnis f [2. occido]