- ōrātiuncula
- ōrātor
- ōrātōria
- ōrātōriē
- ōrātōrium
- ōrātōrius
- ōrātrīx
- ōrātus
- orba
- orbātio
- orbātor
- orbiculātim
- orbiculātus
- orbiculus
- orbīle
- Orbilius Pupillus
- orbis
- orbita
- orbitās
- orbitōsus
- orbītus
- Orbius
- orbo
- Orbōna
- orbus 1
- orbus 2
- orca
- Orcadēs
- orchas
- orchēstra
- Orchomeniī
- Orchomenius
- Orchomenus
- orcīnus
- orcīvus
- orcula
- Orcus
- Orcynia silva
- ordeum
- ōrdinābilis
- ōrdinālis
- ōrdināriē
- ōrdinārius
- ōrdinātē
- ōrdinātim
- ōrdinātio
- ōrdinātor
- ōrdinātrīx
- ōrdinātus
- ōrdine
- << >>
- 1. orb|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LB (2)
- Jokantas 1936
orbus 3 [cnf. ὀρφ-ανός „našlaitis“]
a) netekęs (usi) tėvų arba vaikų, našlaitis (ė), bevaikis parentibus, liberis, a natis; subst. orbus, ī m, orba, ae f netekęs (usi) tėvų, vaikų ar vyro (žmonos); orbi orbaeque L našlaičiai ir našlės.b) trop. ko nors netekęs, laisvas, be ko Sulpitius morte sua legationem orbam reliquit; su abl. *forum litibus orbum; su gen. *luminis orbus.
- Kuzavinis 2007
- 1. orb|us, a, um adj. 1. netùrintis; netẽkęs; ~us pedum Lu bekõjis; ~us vīribus O bejė̃gis; ~us lūminibus PM ãklas;2. netẽkęs tėvų̃; netẽkęs vaikų̃; bevaĩkis (senex Se)
- 1. orb|us, a, um adj.