Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • ōrnāment|um, ī n
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLLB (4)
  • Sirvydas 1642
    • Krezy, Colli ornamenta linea, focalia, Brindrs.
    • Mánelá, Dextrale, ornamentum manus. Runkaredikłe, prierunkowiey aukśini.
    • Nakolanki, Genualia, orum. genuum ornamẽta. Redikłes kielu.
    • záponká, Torulus aureus, torus, bulla aurea, ornamentum aureum pileorum. Seta aukſina.
  • Jokantas 1936
    • ōrnāmentum, ī n [orno]
      1) prirengimas, aprūpinimas, pl. daiktai, kuriais aprūpinama, ginklai, padargai, reikmens, reikalingosios priemonės certas copias et ornamenta kariuomenės reikmens; pacis o.
      2) papuošalas, brangenybė decora atqua ornamenta fanorum; quod auri, argenti, ornamentorum fuit; †triumphalia, †consularia insignijos.
      3) trop.
      a) papuošimas, pagražinimas Hortensius lumen atque ornamentum rei publicae; ornamento esse alicui.
      b) pažymėjimas, garbės ženklas ornamentis aliquem afficere; ornamenta honoris; ornamenta et beneficia populi Romani.
  • Kuzavinis 2007
    • ōrnāment|um, ī n [ōrno]
      1. sutvar̃kymas; aprū́pinimas, apginklãvimas; pl. ~a reĩkmenys; giñklai Se; drabùžiai, ãpdaras (fēminārum Q); brangenýbės (ex fānō Herculis Cs);
      2. pãpuošalas, puošmenà, rãštas (forī et basilicārum C; fānōrum La); ~a ōrātionis C kalbõs puõšmenos;
      3. prk.
      1) papuošìmas, pagerbìmas, garbė̃ (senectūtis C);
      2) pl. ~a pasižymė́jimo ženklaĩ (honōris C); apdovanójimai (omnia C);
      3) garbė̃s var̃das, tìtulas; ~um cōnsulāre Su kònsulo tìtulas