ostendo

ostend|o, ere; tendī, tentum (tēnsum)
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: ostēnsus; ostentus 1

Sirvydas 1642
- Pokazuię co, Oſtendo, monſtro, oſtento, indico, exhibeo, & conuinco, parodźiu.
- Skazuię ná kogo, Mõſtro, oſtendo, Rodźiu.

Daukantas 1838
- Ostendo, dis, di, ostensum, dere, rodau, waidinù, gailînù.

Jokantas 1936
- os-tendo, tendī, tēnsum (tentum) 3 [iš obs-tendo, cnf. ob]
  1)
  
  a) ištiesti į priekį, laikyti priešais *dextram, *glebas Aquiloni išstatyti.
  
  b) parodyti tabellas, epistulam N; pedestres copias: ad terrorem hostium aciem L; os suum populo Romano; se o. pasirodyti; necopinato te ostendisti; *iambos Latio [vesti į Romą.
  
  2) trop.
  
  a) parodyti, pareikšti virtutem S, sententiam suam; se inimicum alicui N.
  
  b) statyti prieš akis, žadėti spem falsam vilioti tariama vilčia; spes praemiorum militibus ostenditur; metum gąsdinti; triumphum L; ab ea parte oppugnationem L demonstruoti tariamą ataką.
  
  c) nurodyti, išdėstyti, duoti suprasti ut ostendimus; quae causa fuerit accusandi, ostendam; scelera in patrem S; su acc. c. inf. ostendo nihil eorum fecisse Roscium; su nom. c. inf. in templo Victoriae palma exstitisse ostendebatur.

Kuzavinis 2007
- ostend|o, ere; tendī, tentum (tēnsum) vt [obs + tendo]
  1. ištiẽsti (manūs Pl); atkìšti į̃ príekį; laikýti príešais; locus ostentus sōlī Ca vietà priẽš sáulę;
  
  2. paródyti (epistulam N); ~ere sē alicuī C pasiródyti kám;
  
  3. prk.
  
  1) paródyti (vōcem Ph); ~ere virtūtem S paródyti drą̃są;
  
  2) paréikšti; ~ere sententiam suam Te paréikšti sàvo núomonę;
  
  3) žadė́ti (alicuī mūnus C);
  
  4) žãdinti, kélti; ~ere spem C dúoti vìltį; ~ere metum C kélti báimę, gą̃sdinti;
  
  5) nuródyti (scelera in patrem S); išdė́styti; tē peccāre ~am Te pasakýsiu, kàd tù kal̃tas;
  
  6) laikýti Dig