pacīscor

pacīsc|or, ī; pactus sum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: BLB (3)
Susiję: pactus 1

Sirvydas 1642
- Przyſtaię do páná ſłuźyć, Paciſcor me famulũ alicui, adhæreo famulaturus alicui. Suderu tarnu kam but.
- Vmawiam ſię z kiem o co, zmawiam ſię. Paciſcor, conſtituo mercedem. Suderu ſu kuo ápe ku.
- Zámawiam kogo czego, Condico, paciſcor operam alicuius, voco operam alicuius. Sukałbu vnt ko.
- zrękowáć corkę, zmowić zá kogo. Paciſci filiã alicui, deſpondeo, Sukałbet dukteri aźu ko.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- pacīscor, pactus sum 3
  1) intr. susitarti, susikalbėti, padaryti sutartį cum aliquo L; †inter se; paciscitur cum principibus, ut copias adducant L; su inf.
  
  2) trans.
  
  a) išsiderėti Ciliciam sibi pactus erat; pacem cum deditis L; Turnus, cui Lavinia pacta fuerat L buvo susižadėjęs; ptc. pactus 3 (pass.) sutartas, priklausąs pagal sutartį, išderėtas, pažadėtas indutiae, praemium, dies; pacto inter se, ut susitarus, kad; subst. pacta, ae f sužieduotinė.
  
  b) mainyti *vitam pro laude paaukoti gyvybę už garbę; letum pro laude aukščiau statyti garbingą mirtį už gyvybę.

Kuzavinis 2007
- pacīsc|or, ī; pactus sum dep. [inch. iš pango]
  1. vi susitar̃ti, susikalbė́ti, sudarýti sùtartį (cum aliquō L; inter sē Ju);
  
  2. vt
  
  1) išsilýgti, išsiderė́ti, išprašýti (prōvinciam C);
  
  2) sulýgti, suderė́ti (pretium C);
  
  3) išmainýti, atidúoti (vītam prō laude V)