parco

parc|o, ere; pepercī (parsī), parsūrus
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
Susiję: parsī; parsūrus; pepercī

Sirvydas 1642
- Oſzczędzam czego, Parco, remitto, minuo śikſztau-iu.
- Folguię komu. Parco, remitto, ignoſco. Práłeydźiu, ćiediju.
- Nieźałuię ſię, Non parco mihi. Neſiciedi-iu.
- odpuſzczam komu winę, Ignoſco, parco, do veniam, condono peccatum alicui. Atłeydźiu.
- Prepuſzczam człowieku, Parco, ignoſco. Apłeydźiu.
- Skępię czego, ſkąpo ſię obchodzę, Parco ſumptui, claudo rem familiarem, parcè, exiguè facio ſumptum śikſztauiu.

Daukantas 1838
- Parco, cis, peperci, parcitum, cere, parłeidù, dowinoiù.

Jokantas 1936
- parco, pepercī (parsī PTN), parsūrus 3
  1) taupyti, taupiai vartoti ką, būti taupiam parcendo famem tolerare taupumu; su acc. pecuniam P; *talenta gnatis parce tuis; su dat. pecuniae, *viribus.
  
  2)
  
  a) saugoti, pagailėti, neužgauti, neliesti infantibus, victis in bello, vitae, valetudini; sibi žiūrėti savo sveikatos; auribus alicuius nesakyti kas kitam nemalonu; Cleomeni parcitur.
  
  b) atsižvelgti į ką diis atque hominibus; dignitati suae, modestiae.
  
  c) vengti, saugotis, susilaikyti labori, *lamentis, contumeliis dicendis L; auxilio nepasinaudoti; *metu (= metui) nebijoti; *luminibus nežiūrėti į ką; a caedibus et ab incendiis L; su inf. *parce pias scelerare manus nesuteršk; *parcite procedere.

Kuzavinis 2007
- parc|o, ere; pepercī (parsī), parsūrus [parcus]
  1. taupýti, bū́ti taupiám, taũpiai vartóti; ~ere pecūniam Pl taupýti pìnigus;
  
  2. tausóti, (pa)gailė́ti, sáugoti (alicuī ar alicuī reī); ~o tibi C sáugau tavè; ~ere valētūdinī C sáugoti sveikãtą, rū́pintis sàvo sveikatà;
  
  3. atsižvel̃gti (dīgnitātī suae C);
  
  4. véngti, sáugotis, susilaikýti (labōrī C); nesinaudóti, atsisakýti (auxiliō C); ~ere metū V nebijóti; ~ere oculīs P (lūminibus O) nežiūrė́ti