- pecorīnus
- pecten
- pectinātim
- pectinātus
- pectino
- pectio
- pecto
- pectorālia
- pectorālis
- pectorōsus
- pectus
- pecū
- pecuāria 1
- pecuāria 2
- pecuārius 1
- pecuārius 2
- pecuīnus
- pecūlātor
- pecūlātus
- pecūliāris
- pecūliāriter
- pecūliātus
- pecūlio
- pecūliōsus
- pecūlium
- pecūlor
- pecūnia
- pecūniārius
- pecūniōsē
- pecūniōsus
- pecus 1
- pecus 2
- pedāle
- pedālis
- pedāmen
- pedāmentum
- Pedānī
- Pedānum
- Pedānus
- pedārius
- pedātus 1
- pedātus 2
- pedes
- pedester
- pedetemptim
- pedica
- pēdicōsus
- pēdiculāris
- pēdiculōsus
- pediculus 1
- << >>
- pecūli|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BLBB (4)
- Sirvydas 1642
-
Obrywka, Acceſſio, obuentio, peculiũ, Nauda, bunda.
-
- Jokantas 1936
- pecūlium, iī n [pecus; cnf. pecunia] a) namų šeimininko skiriamas vaikui arba vergui savarankiškai valdyti ir naudotis atskiras turtas, banda (žemė, galvijai, pinigai) cupiditate peculii; pater p. filii Cereri consecravit L.b) vergo sutaupytas turtas išsipirkti iš vergijos, santaupos *nec spes libertatis erat nec cura peculi.
- Kuzavinis 2007
- pecūli|um, ī n [pecus] 1. nuosavýbė, tur̃tas V;2. sántaupos Pl, H etc.
- pecūli|um, ī n [pecus]