- Peloponnēsus
- Pelops
- Pelōrias
- pelōris
- Pelōris
- Pelōros
- pelta
- peltastae
- peltātus
- Pēlūsiacus
- Pēlūsium
- Pēlūsius
- pēlvis
- penārius
- penātēs
- penātiger
- pendeo
- pendo
- pendulus
- Pēnēis
- Pēnēius
- Pēnelopa
- Pēnelopēus
- Pēnēos
- penes
- Penestae
- Penestia
- penetrābilis
- penetrābiliter
- penetrāle
- penetrālis
- penetrātio
- penetro
- Pēnēus
- pēnicillum
- pēnicillus
- pēniculus
- pēnīnsula
- Pēnīnus
- pēnis
- penitē
- penitus 1
- penitus 2
- penna
- pennārium
- pennātus
- penniger
- Pennīnus
- pennipēs
- pennipotēns
- << >>
- penes
- Prielinksnis. Skiemenys: BB (2)
- Jokantas 1936
penes praep. c. acc. [sustingęs locat. iš penus, eris „vidus“] pas ką
a) keno valdžioje, keno galioje p. aliquem est res publica arba summum imperium; p. aliquem sunt praemia belli; quod p. eum est pecuniae; *p. te es? ar tau gerai galvoje?; quem p. est virtus P.b) keno pusėje nullam p. se culpam esse L; †p. rem publicam esse.
- Kuzavinis 2007
- penes praep. (su acc.) 1. pàs, priẽ; kienõ valdžiojè, kienõ gãlioje; potēstās est ~ aliquem C valdžià yrà kienõ nórs rañkose; ēloquentia est ~ eum C jìs tùri ìškalbą; ~ tē es? H ar̃ tù turì prõto?;2. kienõ pùsėje; ~ rem pūblicam esse T bū́ti respùblikos pùsėje; ~ tē culpa est Te tù esì kal̃tas
- penes praep. (su acc.)