perdūco

perdūc|o, ere; dūxī, ductum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: perductus; perdūxī

Sirvydas 1642
- Doprowadzam, Deduco, perduco. Nuwedu.
- Przyprowadzam kogo do kąd, Adduco, perduco. priwedu.
- winduię co, Onus trochleis extolto, ad ſummũ perduco, Vźtraukiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- per-dūco, dūxī, ductum 3
  1)
  
  a) nuvesti, išvesti legatos ad Caesarem; legiones in Galliam; omnes naves incolumes; murum fossamque ad montem; munitionem ex castello in castellum.
  
  b) trop. vesti, privesti prie kurio tikslo, iškelti aliquem ad amplissimos honores; ad summam dignitatem; rem ad exitum; ad furorem; apie laiką: nutęsti orationibus in noctem perductis L; res ad meridiem erat perducta kova tęsėsi iki; taip pat: privesti iki kokios padėties ad mendacium; ad extremum casum iki kraštutinumo; eo est perductus, ut N; ad suam sententiam palenkti.
  
  2) aptraukti kuo, patepti *ambrosiae odore totum nati corpus.

Kuzavinis 2007
- perdūc|o, ere; dūxī, ductum vt [per + dūco]
  1. išvèsti (legiōnēs in Galliam Cs); nuvèsti (bovem ad stabula V); įvèsti (aquās Vi);
  
  2. nutiẽsti (viam L); padarýti; ~ere mūrum Cs pastatýti síeną; ~ere fossam Cs iškàsti griõvį;
  
  3. prk.
  
  1) (pri)vèsti (aliquid ad exitum C); ~ere aliquem ad furōrem C įsiùtinti ką̃;
  
  2) iškélti (aliquem ad honōrēs C);
  
  3) nutę̃sti, užtę̃sti, nudel̃sti (ōrātiōnēs in noctem L);
  
  4) paleñkti, patráukti (aliquem ad sē Cs);
  
  4. aptráukti; aptèpti, ištèpti (corpus aliquā rē V);
  
  5. išmaũkti, išgérti (pōculum continuō haustū Ap)