- perfortiter
- perfossor
- perfossus
- perfrāctus
- perfrēgī
- perfremo
- perfrequēns
- perfrico
- perfrictio 1
- perfrictio 2
- perfrictus
- perfrīgero
- perfrīgēsco
- perfrīgidus
- perfringo
- perfrixī
- perfruor
- perfūdī
- perfuga
- perfugio
- perfugium
- perfūnctio
- perfūnctōriē
- perfūnctus
- perfundo
- perfungor
- perfuro
- perfūsio
- perfūsōriē
- perfūsōrius
- perfūsus
- Pergama
- pergamēna
- Pergamēnī
- Pergamēnus
- Pergameus
- Pergamum
- Pergamus
- pergaudeo
- pergnārus
- pergnōsco
- pergo
- pergracilis
- pergrandēsco
- pergrandis
- pergrātus
- pergravis
- pergraviter
- pergula
- Pergus
- << >>
- perfung|or, ī; fūnctus sum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: LLB (3)
- Susiję: perfūnctus
- Jokantas 1936
per-fungor, fūnctus sum 3
1) atlikti, apsidirbti, eiti pareigas honoribus, munere, rebus amplissimis.2) perkentėti, perleisti, išlaikyti perfuncta res publica hoc bello; laboribus, molestiā; p. fato mirti; pass. memoria perfuncti periculi atsiminimas apie turėtus pavojus.3) naudotis, džiaugtis kuo laborum praemiis L.
- Kuzavinis 2007
- perfung|or, ī; fūnctus sum dep. vi [per + fungor] 1. atlìkti, įvýkdyti; eĩti pãreigas; ver̃stis (kuo); ~ī labōribus C pabaĩgti dárbus;2. ištvérti, išlaikýti, iškę̃sti (perīculīs C);3. naudótis (omnibus bonīs C); džiaũgtis, mė́gautis (epulīs O)
- perfung|or, ī; fūnctus sum dep. vi [per + fungor]