- perversus
- perverto
- pervesperī
- pervēstīgātio
- pervēstīgātor
- pervēstīgo
- pervetus
- pervetustus
- pervēxī
- perviam
- pervicācia
- pervicāciter
- pervicāx
- pervīcī
- pervictus
- pervideo
- pervigeo
- pervigil
- pervigilātio
- pervigilia
- pervigilium
- pervigilo
- perviguī
- pervīlis
- pervinco
- pervīsus
- pervium
- pervius
- pervīvo
- pervolito
- pervolo 1
- pervolo 2
- pervolūto
- pervolvo
- pervors-
- pervort-
- pervulgātus
- pervulgo
- pēs
- pessimē
- pessimo
- pessimus
- Pessinūntius
- Pessinūs
- pessulus
- pessum
- pessumdo
- pestifer
- pestiferē
- pestilēns
- << >>
- pervinc|o, ere; vīcī, victum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Susiję: pervīcī; pervictus
- Jokantas 1936
per-vinco, vīcī, victum 3
1) intr. visiškai nugalėti, nuveikti †in amnis transgressu pervicit Vardanes; trop. pervicit Cato K-no tiesa.2) trans.a) visiškai nugalėti aliquem perfidiā P.b) trop. priversti, prispirti, prikalbėti Rhodios, ut societatem retinerent L; pervicerunt, ut consules dicerent L; pravesti ką p. non potuerunt, ut L; su neties. kl. parodyti.
- Kuzavinis 2007
- pervinc|o, ere; vīcī, victum [per + vinco] 1. vt1) vìsiškai nugalė́ti (nātiōnēs T);2) prk.a) nugalė́ti, įveĩkti (pavōrem Se);b) nustel̃bti, užgõžti (sonum H);c) priver̃sti, prispìrti, prikálbinti (aliquem L);d) įródyti (aliquid dictīs Lu);2. vi1) pasíekti pérgalę; ~ere utrāque T abiejosè rungtysè pasíekti pérgalę;2) prk. pasíekti sàvo, nenusiléisti E, C, Fro
- pervinc|o, ere; vīcī, victum [per + vinco]