pīgnus

pīgn|us, oris (~eris) n
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Dźieći, Liberi, pignora, ſoboles. Waykay.
- Zákłád to co kładą ći co ſię zákłádáią, Pignus, łaźiba, dayktas ape kuri kas łaźinaſi.
- Vpominek. Pignus amoris, monumentum amoris. Dowana paminetine.
- Zadatek, Arrabo, arra, pignus. Praduoktas.
- záſtáwa, rzecz dana wzaſtáwie. Pigno, Dayktas aźuſtatitas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- pīgnus, pignoris ir pigneris n
  1)
  
  a) užstatas, įkaitas †agris pignori acceptis; capere p. L† norint priversti senatorius lankyti senato posėdžius; pignoribus cogere senatores.
  
  b) kas galva už ką atsako, galvininkas equites pignora pacis L.
  
  c) daiktas, iš kurio einama lažybų *pignore certare eiti lažybų.
  
  2) trop.
  
  a) laidas, garantija, įrodymas *ut credar, pignora multa dabo; voluntatis, iniuriae.
  
  b) meilės garantija, papr. pl. = brangieji, artimieji, vaikai, giminės, šeimyna coniugum ac liberorum L.

Kuzavinis 2007
- pīgn|us, oris (ir ~eris) n
  1. ùžstatas, į́kaitas; ~orī oppōnere agrum Te įkeĩsti žẽmę; alicuī ~us capere togae P paim̃ti ìš kõ tògos ùžstatą; ~oribus cōgere senātōrēs C ùžstatais priver̃sti senãtorius (lankyti posėdžius);
  
  2. į́kaitas (žmogus), laidúotojas, užtìkrintojas; equitēs ~ora pācis L raĩteliai – taikõs užtìkrintojai;
  
  3. lažýbų ùždėlis; ~us pōnere O susilãžyti; ~ore certāre V eĩti lažýbų; da ~us Te ker̃tam lažýbų;
  
  4. prk.
  
  1) laĩdas, garántija, užtìkrinimas (vērī C); ~us sanguinis Pt kraũjo ryšỹs, tiesióginė giminỹstė;
  
  2) ppr. pl. ~ora vaikaĩ, gìminės; gemina nātī ~ora Pt abù (Laokoònto) sū́nūs