pluteus

plute|us, ī m
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBB (3)
Susiję: pluteum

Sirvydas 1642
- Kráwądź łoſzká, Letra, ſponda, pluteus, latus lecti, Szális łowos, patało.
- Liſtwá do śćiany przybita, Pluteus, corona & coronis. łyntina.
- płot kámienny, Maceria, pluteus marmoreus Twora iź akmenu, kruſnis.
- Pulpit piſarſki ná ſtole, Pluteus. Pulpitas raśitoio.
- Ráma ábo rámy z deſką do obrázow, Pluteus, tabula marginata.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- pluteus, ī m ir pluteum, ī n
  a) skydinis užtvaras ant mažučių ratukų, nupintas iš vytelių ir aptrauktas kailiais; apgulėjai užsidengdavo jais dirbdami apgulos darbus.
  
  b) nejudamas užtvaras ant pylimų, bokštų ar laivų gynėjams apsaugoti locus pluteis consaeptus L lentomis; pluteos valio addere.
  
  c) †sofos atlošas.

Kuzavinis 2007
- plute|us, ī m
  1. kar.
  
  1) apsaugìnis skỹdas (pintas iš vytelių ir aptrauktas oda skydas ant ratukų, pridengiantis apgulos darbus dirbančius karius) Pl, Cs;
  
  2) príedanga, ùžtvaras (ant pylimų, bokštų ar laivų gynėjams apsaugoti) Cs;
  
  2. sòfos ãtlošas (atkaltė̃) Su; prk. gul̃tas P;
  
  3. (šarvojimo) lentà M; ◊ suprā ~um jacēre M gulė́ti añt lentõs, t. y. bū́ti mìrusiam