- prīncipium
- prīncipor
- prīnus
- prior
- priōrātus
- priōrēs
- priorsum
- priorsus
- prīscē
- prīscus
- prisma
- prista
- prīstinus 1
- pristīnus 2
- pristis
- prius 1
- prius 2
- priusquam
- prīvantia 1
- prīvantia 2
- prīvātim
- prīvātio
- prīvātīvus
- prīvātum
- prīvātus 1
- prīvātus 2
- Prīvernās 1
- Prīvernās 2
- Prīvernātēs
- Prīvernum
- prīvīgna
- prīvīgnus
- prīvilēgiārius
- prīvilēgiātus
- prīvilēgium
- prīvo
- prīvus
- prō 1
- prō 2
- prō quaestōre
- prō-
- proāgorus
- proauctor
- proavia
- proavītus
- proavus
- proba
- probābilis
- probābilitās
- probābiliter
- << >>
- 1. prīvāt|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
- Susiję: prīvo
- Jokantas 1936
prīvātus 3 [ptc. iš privo]
1) pavieniam asmeniui priklausąs, asmeninis, privatinis domus, agri; res privatiniai reikalai arba privatinis turtas; iniuriae, inimicitiae; homines atskiri asmens; vita p. et quieta; imperator P ne tarnyboje.2) paprastas, prastas homo, *carmina, spectacula; subst. prīvātus, ī m privatinis asmuo; prīvātum, ī n kas yra nuosava, asmeninė, privatinė nuosavybė in privato L ne viešai, namie; ex p. tributa conferre L iš privatinio turto; *publica privatis secernere; — prīvātim adv. kaipo privatinis asmuo, privatiniuose reikaluose, savo asmeniui, privatiškai amicitiam publice privatimque petere; privatim plus posse quam magistratus; p. mandare alicui aliquid; maximo p. periculo su didžiausiu sau pavojum; taip pat: namie p. se tenere L.
- Kuzavinis 2007
- 1. prīvāt|us, a, um 1. part. perf. iš prīvo;2. adj.1) asmenìnis, núosavas (domus C); jūdicium ~um C asmenìnė bylà;2) netarnáujantis, neùžimantis pòsto, netùrintis visuomenìnių pareigų̃; homo ~us T valdinỹs;3) į̃prastas (carmen H); pàprastas (homo PJ);4) kar. eilìnis; ~us numerō mīlitis N eilìnis kareĩvis
- 1. prīvāt|us, a, um