- profānum
- profānus 1
- profānus 2
- profātus
- prōfēcī
- profectio
- profectō
- prōfectus 1
- prōfectus 2
- prōfero
- professē
- professio
- professor
- professōrius
- professus
- profēstus
- prōficio
- proficīsco
- proficīscor
- prōficuus
- profiteor
- prōflīgātio
- prōflīgātor
- prōflīgātus
- prōflīgo
- prōflo
- prōfluēns 1
- prōfluēns 2
- prōfluenter
- prōfluentia
- prōfluo
- prōfluus
- prōfluvium
- prōflūxī
- prōflūxus
- profor
- profūdī
- profugio
- profugus 1
- profugus 2
- prōfuī
- profundē
- profunditās
- profundo
- profundum
- profundus
- profūsē
- profūsio
- profūsor
- profūsus
- << >>
- prōflīg|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Susiję: prōflīgātus
- Jokantas 1936
prō-flīgo 1
1) sumušti, parblokšti, nugalėti decemplicem numerum hostium N; classem primo impetu; dextrum cornu L.2) trop.a) politiškai ar doriškai sunaikinti, pražudyti, pažeminti rem publicam; tantas opes N; maerore profligatus.b) privesti arti galo, beveik atlikti, pabaigti deos ipsos committere ac profligare bellum L; pugnam L, †proelium.
- Kuzavinis 2007
- prōflīg|o, āre, āvī, ātum vt [prō + flīgo] 1. parblõkšti; sumùšti; nugalė́ti (cōpiās hostium C);2. prk.1) sunaikìnti, pražudýti (rem pūblicam C);2) éngti, žẽminti (aliquem L);3) bevéik baĩgti (bellum L); ìš esmė̃s išsprę́sti (quaestiōnem C)
- prōflīg|o, āre, āvī, ātum vt [prō + flīgo]