prōmptus 1

1. prōmpt|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LB (2)
Susiję: prōmo; prōmpsī

Sirvydas 1642
- Ochotnie, Alacriter, ſtrenuè, officiosè & prompto animo, non grauatè. Su akwatu.
- Ochotny, Alacris, alacer, promptus, paratus ad aliquid parandum. Akwatus.
- Mśćiwy, Promptus vltioni. Kierśingas kierſzus.
- porywczy, Promptus, tumultuoſus, celer, præceps homo conſilijs. Stropus, ~~ſuukus~~ [ſunkus].
- powolny, Tractabilis, promptus, Inteykius, padarus.
- Rezolut, odwáźny, Paratus, promptus ad aliquid, Apſirinkis vnt ko.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- 2. prōmptus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš promo]
  1) matomas, regimas, aiškus aliud clausum in pectore, aliud p. in lingua habere S; hoc minime latet, quod ita prōmptum est.
  
  2)
  
  a) beveikus, po ranka, dispozicijoje esąs fidem suam populo R. p. expositamque praebuit; *promptas habere sagittas.
  
  b) lengvas, patogus defensio; *promptum est alicui; moenia haud prompta oppugnanti L.
  
  c) paslaugus, noringas, greitas, linkęs, pasiryžęs, drąsus tres fratres p.; ad bella suscipienda; †in pavorem; †adversus aliquem; nobis promptioribus pro patria L; in rebus gerendis N; †animus libertati aut ad mortem; †Agrippina promptior Neroni erat; su abl. manu L greitas į kovą; linguā quam manu promptior; su locat. belli S kare.

Kuzavinis 2007
- 1. prōmpt|us, a, um
  1. part. perf. iš prōmo;
  
  2. adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)
  
  1) akivaizdùs, áiškus C, T;
  
  2) ẽsantis põ rankà, pàruoštas (sagittae O);
  
  3) greĩtas, mitrùs, guvùs; ryžtìngas, drąsùs; liñkęs (in aliquid T; ad aliquid C); homo ~us S drąsùs žmogùs;
  
  4) leñgvas (dēfēnsio C); patogùs (aditus T)