- praefulcio
- praefulgeo
- praefulsī
- praefultus
- praefurnium
- praegelidus
- praegestio
- praegnāns
- praegracilis
- praegrandis
- praegravidus
- praegravis
- praegravo
- praegredior
- praegressio
- praegressus 1
- praegressus 2
- praegustātor
- praegusto
- praehendo
- praehibeo
- praejaceo
- praejacio
- praejūdicātum
- praejūdicium
- praejūdico
- praejuvo
- praelābor
- praelambo
- praelāpsus
- praelargus
- praelātio
- praelātus
- praelēctio
- praelēctor
- praelego
- praelībo
- praeligo
- praelocūtio
- praelocūtus
- praelongo
- praelongus
- praeloquor
- praelūceo
- praelūcidus
- praelūdium
- praelūdo
- praelūsio
- praelūstris
- praelūxī
- << >>
- praejūdici|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLBBB (5)
- Jokantas 1936
prae-iūdicium, iī n
1) jurid. term. t. liglaikinis sprendimas, vėliau einąs pagrindu pačiam sprendimui de quo non p., sed plane iudicium iam factum putatur; de capite Verris; ne teismo kalboje: p. rei tantae fieri L už akių užbėgąs nutarimas.2) trop. precedentas Pompeius vestri facti praeiudicio demotus Italia excessit; praeiudicia Africi belli blogi prospektai, menkos viltys.
- Kuzavinis 2007
- praejūdici|um, ī n [prae + jūdicium] 1. preliminarùs sprendìmas (senātūs L); išankstìnis nusistãtymas (dē aliquā rē C);2. precedeñtas (bellī Cs)
- praejūdici|um, ī n [prae + jūdicium]